Komentaras: Niekas man neaiškins, ką rengtis
Kai tik pradėjau dėstyti stilių ir kitus mados dalykus Kalifornijos dailės institute prieš kokius 8 metus, labai užtikrintai kaliau studentams į galvas, kaip svarbu yra „essential wardrobe“ – esminių daiktų garderobas. Viską žinote – juoda suknelė, lietpaltis, švarkas, džinsai, marškiniai, rankinė ir taip toliau.
Studentai buvo įvairaus amžiaus – nuo pomokyklinio jaunimėlio iki žmonių virš 30 – tėvų su vaikais ir verslais. Ir, turiu prisipažinti, kad greitai tą paskaitos dalį išbraukiau – studentai zyzė, kad neleidžiu jiems reikštis. Juk aš mokau stiliaus, kūrybos, laisvės improvizuoti ir pamilti madą – nuo barokinio korseto iki grunge stiliaus, nes to jie pas mane ir susirinko, o ne stumdyti juodą švarką nuo džinsų prie kelnių ir atgal.
Essential wardrobe yra gera koncepcija, bet kokia ji – turite susikurti patys. Kitaip prisikrausite į spintą tokių pačių daiktų, kaip ir Oksana iš devinto aukšto. Tai jokiu būdu nereiškia, kad esminiai daiktai yra blogai – tai reiškia, kad jūs patys turite nuspręsti, kokių ir kiek jums reikia.
Kas svarbiau – geras stilius ar mada? Atsakyčiau – skonis. Tarkim, japoniškojo „Vogue“ redaktorei Annai dello Russo visai nusispjauti į stilių ar jo pastovumą – ji nenuspėjama ir tuo unikali. Garsioji Diana Vreeland (buvusi britiškojo „Vogue“ redaktorė) mano, kad jokio skonio neturėjimas yra blogiau net už vulgarumą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mados maniakė Anna Dello Russo
Stiliaus pamokų teks mokytis patiems
Gyvename post-tendencijų ir gatvės stiliaus laikais, kai svarbu yra ne daiktas, o tai, ką jūs su juo darote, tai yra – kaip jį pateikiate.
Galiu pasakyti, kad braukdamos kreditine kortele, kol pardavėja palaimingu veidu jums vynioja dar vieną juodą mažą suknelę ar juodas kelnes („labai klasiškas fasonas, visos perka“), nė pačios to nenujausdamos pildote stiliaus nuobodylų gretas. Gyvename post-tendencijų ir gatvės stiliaus laikais, kai svarbu yra ne daiktas, o tai, ką jūs su juo darote, tai yra – kaip jį pateikiate.
Neturiu kelnių/sijono ir švarko kostiumo, marškinius atimu iš vyro, nemėgstu prie odos prikibusių guminių džinsų, laivelius avėjau vieną kartą paskaitoje (ir jaučiausi kaip administratorė, atklydusi ne į savo kabinetą). Užtat žinau, kaip dėvėti plačias plačiausias palazzo kelnes ir kulotes (kurios yra žymiai dėkingesnės visokioms figūroms nei siauri džinsai), kaip surasti pačius ypatingiausius marškinius sau vyrų skyriuje, kaip midi ilgį padaryti seksualiu ir kad nepakeičiami yra ne laiveliai, o batai su stiliumi (Japonijos prekybos centruose yra net atskiri ofisinės avalynės skyriai – tokių nykių, juodų, vidutinio aukščio pakulne laivelių).
Dar paminėsiu juodą mažą suknelę. Kabo spintoj – idealiai tinkanti, puikaus audinio, klasikinė (pirkta prieš septynerius metus ir vis dar gaiviai atrodanti), kurią per visus tuos metus apsivilkau lygiai du kartus. Du – vieną kartą į darbinį vakarėlį ir vieną kartą į galerijos atidarymą.
Brangokas, nepraktiškas daiktas, jei galvosim apie kainos ir dėvėjimo dažnumo proporciją, vadinamą pay-per-wear. Abiem atvejais jaučiausi kuo nykiausiai ir be jokio stiliaus – viena iš minios nepriekaištingų, juodų suknelių. Užtat minimalistinę citrininę geltoną per metus baigiu sudėvėti iki paskutinio siūlo ir gailiuosi, kad nepirkau dviejų. Dviejų mažų geltonų suknelių.
Tai kokios tos suknelės jums reikia?
Jūsų „maža juoda suknelė“ gali būti didelė ir žalia, svarbu, kad mokate ją dėvėti ir ji tinka jūsų gyvenimo būdui.
Juodą mažą suknelę šiais laikais vertėtų traktuoti kaip koncepciją – lygiai taip, kaip Chanel ir planavo – ekonomiškas, patogus, stilistiškai lankstus daiktas. Tai reiškia, kad jūsų „maža juoda suknelė“ gali būti didelė ir žalia, svarbu, kad mokate ją dėvėti ir ji tinka jūsų gyvenimo būdui. Kita vertus, su amžiumi juodus daiktus verčiau vilktis toliau nuo veido, nes juoda nėra draugiška brandžiai odai.
Ne, juoda netinka prie visko ir visoms – geriau pilka, nuo sidabrinės iki grafito, kuri yra nesulyginamai elegantiškesnė ir viską, kas šalia jos, priverčia tiesiog spindėti. Jei prisiskaitėte per daug spalvų psichologijos ir bijote, kad dėvint pilką jus palaikys pilka pele – ką gi, renkitės raudonai. O aš, savo ruožtu, būsiu trigalvė pilkų pelių karalienė.
Nesupratau – tai ką man dėvėti?
Aišku, ne visi klasikiniai daiktai turi būti kaip akmuo prie kojos – pavyzdžiui lietpaltis, odinė striukė, vyriško stiliaus klasikinis paltas yra stilistiškai lankstūs, lengvai derinami. Šie daiktai yra atkeliavę iš militaristinių ir vyrų garderobų – tokio stiliaus drabužiai visada smagiai balansuoja su moteriškais.
Švarkas nebūtinai turi būti basic, o džinsai gali būti ir platėjantys – svarbu tinka. Arba visai jų nebūti. Netiks prie visko? O kodėl turi prie visko tikti? Užteks, kad jūsų išsirinktas daiktas tiks bent su keliais turimais daiktais. Jeigu norite gėlėto švarko ir oranžinės rankinės, tai juos ir pirkite, o ne juodą suknelę ir laivelius.
O kad nepasimestumėte nusipirkusi tą gėlėtą švarką, pažiūrėkite į šiuolaikines mados ikonas – kad ir į Solange Knowles, kuri tarsi padėjusi mažąjį pirštelį and mados pulso, tačiau turi savo unikalų stilių, o jos sugebėjimui dėvėti spalvas ir derinti raštus nėra lygių.
Kopijuoja tik tie, kam trūksta vaizduotės?
Seniai VDA, piešimo dėstytojas mus nusivedė į Edgar’o Schielle parodą Latako gatvės galerijoje ir liepė… kopijuoti piešinius. Koks buvo to tikslas? Išmokti naujo braižo, naujos linijos, net kitaip laikyti pieštuką. Piešti tikrai nepradėjau kaip Schielle (o gaila), bet atsirado interesas, net meilė iki tol nemėgtam akademiniam piešimui.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 niujorkiečių stiliaus detalės, kurias verta pasiskolinti
Visi genijai turi savo mokinius, tad laikykite save genijų „mokinėmis“, o ne kopijuotojomis be vaizduotės.
Visi genijai turi savo mokinius, tad laikykite save genijų „mokinėmis“, o ne kopijuotojomis be vaizduotės. Tokie bandymai suteikia galios, pasitikėjimo ir atveria naujas galimybes. Stiliuje tas pats – kopijuodami geriausius mokomės. Atkreipkite dėmesį į detales – kaip šiuolaikiniai gatvės stiliaus talentai atraitoja kelnes ir marškinius, kokie batai su kokio ilgio ir stiliaus kelnėmis ar sijonais dėvimi, kokius aksesuarus prie ko derina, kokiais kiekiais naudoja madingas spalvas ir raštus ir panašiai.
Mada – tai laisvė
Genialusis dizianeris Aleksandras McQueenas yra pasakęs, kad mada turėtų tapti būdu išsilaisvinti, o ne įkalinti. Pagalvokite apie tai – ir mėgaukitės ja.
DAUGIAU: Asmeninis Lauros Mizgirytės-Latour tinklaraštis apie stilių, madą ir įkvepiančius dalykus