Komentaras: Yra vietos „senukams“!
Šioje šalyje nėra vietos senukams – taip buvo pavadinta knyga ir pagal ją sukurtas kino filmas. Originaliai, anglų kalba, pavadinimas skambėjo dar grėsmingiau: nėra (visai jokios) šalies senukams. Knygos pavadinimas iš karto tapo sparnuota fraze, nes gi tikrai atrodo, kad visas pasaulis sukurtas tik žmonėms iki 40 metų.
Mokslai – jaunystėje, šeima – jaunystėje, darbo rinkoje „senukų“ taip pat niekas nenori – mieliau įdarbina jauną žmogų.
Valstybinis pensijų draudimas, net ir tas sukonstruotas tarsi atliepiant į šią „senuko“ problemą: žmogus gali išeiti į vadinamąją išankstinę pensiją, jei jam iki įprastinės pensijos liko ne daugiau nei penkeri metai ir jei yra patenkintos kitos papildomos sąlygos.
Turbūt nebūtų galima pasakyti, kad tai tik stereotipas – susikurtas netikras realybės vaizdas. Vaizdas yra tikras, tiksliau – būdavo, nes padėtis keičiasi tiesiog mūsų akyse. Kai vienas JAV gyvenantis ekonomikos mokslų daktaras pasidalijo džiugia žinia, kad jo 47 metų sesuo susilaukė vaiko, buvau tikra, kad anūko. „Ne anūko, o sūnaus. Ir aš dar jaunas, kad ir kaip tu nenorėtum tuo patikėti“, – tada, jau perkopęs per 70, man pasakė žmogus, dirbęs Ronaldo Reagano administracijoje. Iš tikrųjų, amžius pase vis mažiau reiškia žmogaus gyvenime, ypač darbiniame, o jei dar tiksliau – branda tampa tam tikru privalumu.
To paties garsaus ekonomisto buvusi žmona Peggy Noonan buvo R. Reagano kalbų rašytoja. Šį rugsėjį jai sukako 65 metai – tai vieša informacija. Atrodytų, kur dar daugiau ir aukščiau, pabuvus JAV prezidento artimiausioje aplinkoje, – tik į pensiją. P. Noonan gyvenimo istorija byloja priešingai: nustojusi būti JAV prezidento lūpomis, ji pagaliau pradėjo kalbėti savomis – parašė 10 knygų ir šios tapo bestseleriais. Peggy viešos kalbos privačių verslo vakarienių metu buvo įkainotos panašiai kaip jos ketvirčio uždarbis prezidento administracijoje.
„Dievui reikėjo daug laiko, kad parengtų mane vaidmeniui, kurį man skyrė“, – taip savo vėlyvo verslo pradžią paaiškino kita amerikietė Mary Kay Ash. Ji nuosavą verslą pradėjo išėjusi į pensiją, po daugelio metų darbo tiesioginio pardavimo įmonėje, kurioje nebuvo tinkamai įvertinta. Pensininkė grožio industrijoje? Ar gali būti didesnis absurdas? Skepticizmo tikrai turėjo būti daug, bet šiandien šios moters verslas pergyveno ją pačią ir pagal pardavimą sukasi JAV kosmetikos rinkos lyderių dešimtuke.
Juokaujama, kad moters poreikiai nuo 14 iki 40 metų yra gerai atrodyti, nuo 40 iki 60 metų – sukurti ir įtvirtinti save kaip asmenybę, o paskui belieka tik siekti pinigų. Realybėje, žinoma, pinigų reikia ir anksčiau, bet brandžiame amžiuje pradėti ką nors naujo, kad ir nuosavą verslą, yra netgi patogiau nei jaunystėje. Mums kartais atrodo, kad ko nors pradžia – vien jaunųjų privilegija ir kad antroje gyvenimo pusėje jau reikia tik „uždarinėti failus“, bet juk visai nebūtinai.
Brandus amžius pagal gausybę kriterijų yra palankesnis verslui nei jaunystė.
Brandus amžius pagal gausybę kriterijų yra palankesnis verslui nei jaunystė. Visų pirma, yra patirties. Kokia bebūtų: darbinė, vadovavimo, bendravimo, perskaitytų knygų, kelionių ar pyragų kepimo, ji visa vertingesnė nei naujausi diplomai. Diplomas reikalingas, kai pardavinėji (savo darbą). Bet jei esi pirkėjo pusėje – niekam neįdomu, koks tavo išsilavinimas.
Kitas milžiniškas privalumas – pasitikėjimas, kurį kitiems kelia kiek vyresnis žmogus. Jaunystė susijusi su maksimalizmu, dideliais pažadais ir lūkesčiais, dažnai – nepagrįstais. Gerame restorane jus aptarnauja žilstelėjęs padavėjas ir jums tai tarsi garantas, o pagalvokite apie didesnius sandorius: kreditą, darbuotojų samdymą, pardavimo sutartį. Branda visada asocijuojama su patikimumu ir tai yra milžiniškas privalumas.
Brandūs žmonės, ypač moterys, pagaliau turi daugiau laiko. Jos nesijaučia blogai, kad vaikai liko nepamaitinti. Net į riziką žiūri laisviau, nes mažiau bijo finansinių praradimų (turto juk neišsineši), – ypač tos, kurių vaikai tvirtai stovi ant kojų, arba tos, kurios neturi atžalų.
Yra du dalykai, kurie stabdo brandžius žmones nuo naujos pradžios, – tai sveikatos ir entuziazmo trūkumas. Sveikatos problemomis verta dalytis su daktaru, o su entuziazmu yra kitaip. Vieni jį turi įgimtą ir kiekvienos veiklos imasi su nekantrumu, nepriklausomai nuo amžiaus, kiti tiesiog turi patys jį sužadinti. Ir lygiai taip pat gali jį sužadinti, nepriklausomai nuo amžiaus. Tikrai ne už kalnų metas, kai vardysime lietuviškas istorijas ne vien apie meilę brandžiame amžiuje, bet ir apie brandžių žmonių finansinę sėkmę – pirmąją jų gyvenime.