Komikė Vita Žiba – apie debiutą „Gero vakaro šou“, vaikino palaikymą ir atvirą išpažintį

Vita, šiemet su turu „Pikta teta“ užsimojai aplankyti apie 50 miestų bei miestelių ir sumoje surengti net 60 pasirodymų. Kaip jautiesi jam įsibėgėjus?

Per pirmuosius pasirodymus tikrai jautėsi baimė, bet su kiekvienu tampu vis drąsesnė ir įsivažiuoju. Žmonės, kurie ėjo į ankstesnius mano pasirodymus, seka mane jau ne vienerius metus, taip pat pastebėjo pokytį ir gyrė už tobulėjimą. Labai tai vertinu. Tikriausiai natūralu augti, bet ir pati pasitikiu savo sukurta programa, žmonės ją priima, todėl galiu apimti daugiau įvairesnių kampų.

Aplankai ne tik didmiesčius, bet ir mažus miestelius. Kodėl įtraukei jų tiek daug?

Praėjusiais metais su savo solo programa dariau 30 pasirodymų, tad natūraliai norėjosi daugiau. Kadangi pati esu iš Kupiškio, man visada skaudėdavo dėl mažų miestelių, kuriuos projektų rengėjai apvažiuodavo. Visas veiksmas – tik didžiuosiuose miestuose. Man visada būdavo pikta, kad didmiesčiai gauna visą kultūrą. Nors kai kuriuose miesteliuose rengdama pasirodymus vos išeinu į pliusą, vis tiek norisi juos aplankyti. Norime, jog daugiau žmonių gyventų regionuose, bet neduodam jiems priežasčių ten gyventi. Man kiekvienas mažesnis miestelis yra svarbus.

Atskleisk, komikai pagal tam tikrą miestą ir liaudį savo juokelius keičia?

Pagrindas išlieka tas pats, tačiau kažkas keičiasi natūraliai. Būna ir pačio pasirodymo metu patys žiūrovai pradeda šnekėti, tada nuklysti nuo scenarijaus, gimsta naujas bajeris apie miesto specifinius dalykus. Kartais tai būna 10 minučių improvizacijos vien su to miesto reikalais (šypteli). O ir šiaip, istorijų nepasakoju žodis į žodį, tad kiekviename pasirodyme jos suskamba kitaip.

Šiemet debiutavai televizijoje – tapai „Gero vakaro šou“ laidos vedėja. Kaip sureagavai sulaukusi šio pasiūlymo?

Buvau susiplanavusi turą taip, kad daugiau nieko neįterpčiau papildomo, apart poilsio. Tačiau kai sulaukiau pasiūlymo vesti „Gero vakaro šou“ – negalėjau atsisakyti. Aš apie tai slapta svajodavau, man tai yra nerealu... Didysis „vau“ buvo vien ta mintis, kad vesiu laidą su Justinu Jankevičiumi. Justiną pažįstu nuo savo karjeros pradžios, jis mane labai palaikė, kviesdavo pas save į laidas, ir palaiko iki šiol.

Jaudinaisi prieš pirmąją laidą?

Važiavau į filmavimus be jaudulio. Žinojau, kad su Justinu galime padaryti gerai. Gal jauduliukas atsirado jau prieš lipant į sceną. Kai žiūrėjau pirmąją laidą, mačiau, kuriose vietose labiau susijaudinau, nes gerai save pažįstu. Jaučiu, kad man padeda tai, jog dirbu su publika. Net ir šioje laidoje mes pradžioje pabendraujame su žiūrovais, galiu vietoje sugalvoti bajerį. Žinoma, turiu vidinį kritiką, kuris vis pasako, kad galėjau geriau, galėjau kažką kito pasakyti. Visgi esu patenkinta, žinau, kad laidos reitingai geri (šypteli).

Anksčiau prie „Gero vakaro šou“ merginų vedėjų vairo sėdėjo Karolina Meschino, Dijora Petrikonytė, Monika Liu. Buvo pasilyginimo momentas, kaip veda jos ir kaip tu?

Labai džiaugiuosi gavusi šitą vietą, kuri anksčiau priklausė šioms merginoms, tačiau su jomis nesilyginau. Žinau savo stiprybes ir silpnybes, todėl man lygintis nereikia. Manau, publika ir taip pakankamai palygins.

Kokių komentarų sulaukei po pirmųjų laidų – daugiau pagyrų ar kritikos?

Daugiau gavau pagyrų, visi džiaugėsi ir pabrėžė, kad įnešiau juodo humoro į televiziją. Sveikino ypač tie, kurie stebi nuo pradžios ir rašė, kad augu kaip performerė. Tiek aš, tiek palaikantys žmonės džiaugiasi, kuria linkme auga mano karjera.

Pastaruoju metu buvai kaip niekada atvira. Įvairiose laidose prabilai apie depresiją, patirtą seksualinę prievartą. Kaip manai, gal tas atvirumas atsiperka – tu duodi ir tau ateina atgal?

Mes labai saugome savo jautrią pusę nuo kitų, nes bijome prisileisti, bijome, kad kiti žmonės tuo pasinaudos. Aš nepabijojau ir papasakojau viską. Žinau, kad daug moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą ar net prievartą, išnaudojimą. Galbūt nematau savęs realizavimo per šeimą, bet matau per tai, kad galiu pasidalinti tuo, ką išgyvenau. Tikiu, kad kiti pasijaus stipriau, žinodami, kad ne vienas praeina tą patį kelią.

Nesakau, kaip viskas gražu, parodau realybę ir žmonės tikriausiai vertina tai, kad nebijau pasipasakoti. Daug moterų man rašė, kad aš savo pavyzdžiu joms suteikiu stiprybės, kad net ir tai patyrus, galima žengti toliau ir gyvenime siekti dalykų. Man didžiausia dovana yra tai, kad galiu įkvėpti kitus žmones.

Sakei, kad esi ant išsekimo ribos... Kaip šiame aktyviame laikotarpyje sau padedi, kad tos ribos neperžengtum?

Labai stebiu savo mitybą, valgau subalansuotą maistą, vaikštau po vieną du kartus per savaitę į psichoterapiją, lankau tapybą, sportuoju, daug vaikštau. O šiaip man labai padeda mano vaikinas, jis mane palaiko labiausiai. Kai grįžtu namo išsekus, kai verkiu lovoje susigūžus... Mes abu vienas kitam turime motyvacines kalbas: kai jam būna sunku, priguliu šalia ir ją susakau, o kai aš blogai jaučiuosi – jis ją susako man. Jei ne jis ir jo palaikymas, nebūčiau ištvėrusi viso turo ir to, kas vyksta aplink.

Sutiktum su mintimi, kad pastarieji metai – komikių metai? Televizijoje debiutavai, kaip laidos vedėja, tavo kolegė Laura Dragūnaitė debiutavo, kaip M.A.M.A apdovanojimų vedėja.

Manau televizija pagaliau suprato, kad mes, komikai, gauname labai daug sceninės patirties. Juk mes kiekvieną savaitę lipame į sceną, kuri mums nebėra baisi, turime gerą iškalbą. Mačiau, kad Laura puikiai pravedė apdovanojimus ir manau, tai yra natūralu – mes scenos žmonės ir televizija mūsų nebaugina. Labai džiugu, kad mus pastebėjo.

Kokiose erdvėse dar norėtum save išpildyti?

Žinoma, norėtųsi padaryti arenų šou dešimties metų bėgyje. Kita ambicija būtų pabandyti išsiversti savo programą į anglų kalbą ir pavažinėti po užsienį.

Esi pavyzdys drąsaus moteriško balso – nebijai kalbėti apie nepatogias temas, išlipi iš sugalvotų „moteriškumo“ rėmų. Ko palinkėtum moterims, kurios vis dar neatranda savo balso ir kukliai slapstosi už tų rėmų?

Mes kalbėsim drąsiai ar nekalbėsim – visuomenė mus vis tiek engs. Todėl manau, kad verta drąsiai kalbėti, nes nieko neprarasim. Mus ir taip spaudžia, o jei dar ir pačios užsispausim, bus sunkesnis mūsų balsas. Patikėkit manim, save išlaisvinus – žymiai lengviau gyventi.

Fotogalerija: