Komiksų operos „Alfa“ superherojai – apie tiesą, lygybę ir mažumas
„Tai išgryninto, jau restartuoto, atgaivinto šviežiu idėjų injekcijos krauju operos žanro egzempliorius“, – taip apie kamerinę operą „Alfa“ po jos premjeros 2018 m. rašė teatrologė Ingrida Ragelskienė. Ryškiu siužetu, flamenko ir minimalizmą sintezuojančiu garsu ir pirmąkart Lietuvoje pristatomu operos ir komiksų lydiniu publiką pavergęs kūrinys vėl bus rodomas vasario 9 d., šeštadienį, 18 val., Menų spaustuvėje .
„Alfa“ – tai drąsi istorija, kurioje susipina žymaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos tragiško likimo motyvai, stiprios moters – jo sesers Izabelės asmenybės rakursai, o taip pat – lyčių lygybės ir mažumų politikos temos. Į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžtanti Izabelė siekia atskleisti brolio likimo paslaptis, mat jo mirties aplinkybės – miglotos. Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusių paslapčių, nuolatos grąžinančių atgal į pradžią, tampant „alfa“ be „omegos“.
Ryškus, žadinantis ir jaudinantis kūrinys gimė susijungus režisierės, scenos ir kostiumų dizainerės Dr. GoraParasit, kompozitoriaus Alberto Navicko ir libreto autorės Gabrielės Labanauskaitės kūrybinėms pajėgoms. Į operos „Alfa“ kūrybos procesą įsitraukė ir video menininkas Oskaras Gudas, iliustratorius Edvinas Špetas, skulptorius Donatas Repeika, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Kamerinės operos „Alfa“ atlikėjai – gerai žinomi Lietuvos solistai, mecosopranas Nora Petročenko, bosas-baritonas Nerijus Masevičius, aktorė Ieva Savickaitė. Skirtingai nuo klasikinės operos, čia nėra orkestro, o vietoje jo girdime instrumentininkų ansamblį – atlikėjus Praną Kentrą (elektrinė gitara), Agnę Rimgailaitę (akordeonas) ir Moniką Zenkevičiūtę (elektronika).
Prieš operos „Alfa“ premjerą, režisierė Dr. GoraParasit pasakojo, kad tai – opera-komiksas apie moterį-superheroję. „Alfos“ kūrėjų tvirtinimu, tokių moterų rasti galime ir kasdienybėje. „Superherojės – tai moterys, norinčios gerinti pasaulį, padėti kitiems. Galbūt jos išsigelbėjo nuo smurto šeimoje, galbūt palaikė kitas, išgyvenančias sunkų etapą. Galbūt jos valdo šalį, pranoksta didžiausius pasaulio sporto rekordus, kuria mokslą ir menus, rašo knygas, veda pokalbių laidas opiais klausimais, augina vaikus, savanoriauja labdaros organizacijose. Galbūt jų yra labai daug aplink mus ir jas sutinkame kiekvieną dieną, tiesiog nepastebime“, – interviu pasakojo operos libreto autorė G. Labanauskaitė.
Savo ruožtu, San Fransiske gyvenantis kompozitorius ir mokslininkas A. Navickas viliasi, jog šis kūrinys žmones paskatins dažniau sau patiems kelti nepatogius klausimus: „Esu įsitikinęs, jog menas kartais priverčia mus atsakyti į klausimus, kurių mes nenorime sau užduoti. Aš norėčiau, kad „Alfa“ būtų šiuo menu. Ir neabejoju, kad menas vaidina svarbų vaidmenį, eskaluojant nepatogias socialines temas“, – svarstė kompozitorius.
Kamerinė opera „Alfa“ – tai tiek forma, tiek turiniu ryškus sceninis pasakojimas. „Scena turi dvi taisykles: (1) ten bet kas gali įvykti ir (2) kažkas turi įvykti“, – cituodama britų teatro ir kino režisierių Peterį Brooką teigia režisierė Dr. GoraParasit. To iš šio kūrinio ir galima tikėtis.
Komiksų opera „α“ („Alfa“) – vasario 9 d., šeštadienį, 18 val., Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus platina Tiketa. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.