Portalas Žmonės.lt tęsia pažintį su konkurso „Injekcija“ finalininkais. Gruodžio 10-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje įvyksiančiame finale pasirodys šešiolika jaunųjų dizainerių, pateikusių darbus ir jais atsakiusių į klausimą: „Ar mada lygu religija?“.
Dar viena konkurso „Injekcija“ dalyvė – šiuo metu Vilniaus dizaino kolegijoje studijuojanti Jurgita Žaromskytė, jau žinanti darbo dizainerio studijoje skonį. Jurgita atliko praktiką pas dizainerę Kristiną Kruopienytę, taip pat „Reda design“ studijoje. Jurgitos kurti drabužiai buvo naudojami žurnalo „Centras“ (infashion.lt / interjeras.lt) fotosesijai, ji kūrė dekoracijas festivaliui „Loftas fest“.
Kolekcija „Transcendencija“
Jurgita sako, kad religija yra ne kas kita kaip kiekvieno individo gyvenimo būdas. O gyvenimo būdas – tai filosofija, kuria kiekvienas individas vadovaujasi. Galime analizuoti krikščionybės, budizmo, islamo ar net ateizmo filosofiją. Kiekviena religija gali būti analizuojama šiame lygmenyje. Tačiau nereikėtų pamiršti ir individualiosios, kiekvieno žmogaus, filosofijos. Nes būtent pagal ją ir yra pasirenkami religiniai įsitikinimai. Juk kiekvienas mes tikime kitaip, priklausomai nuo savo kultūrinės ir socialinės patirties, išsilavinimo.
Vienas įspūdingiausių savo individualiosios filosofijos skleidėjų Jurgitai yra Andrejus Tarkovskis. Jis buvo vienas tų režisierių, kurie kino priemonėmis išreiškė tai, ko negali suformuoti žodžiu. N.Boldyrevas siūlo į Tarkovskio filmus žiūrėti kaip į savotiškas kino meditacijas, nes žiūrint jo kinematografinius kūrinius į pirmą planą iškyla filmą patiriančios sąmonės savirefleksija.
Reikia abipusės – žiūrovo ir autoriaus – patirties, kad meno vaizdinys taptų prasmingas. Todėl vienas svarbiausių Tarkovskio kino, tuo pačiu ir individualiosios filosofijos principų, yra jo asmeniškai patirtų emocijų, įspūdžių, vizijų pavertimas kino vaizdiniais.
Žiūrovas, pasak režisieriaus, tai jaučia, net jei tai tik subjektyvios autoriaus asociacijos. Jo filosofija – lyg kelias, vedantis prie transcendencijos patyrimo. Kūrėjas eina šiuo keliu, kad įkvėptų savo kūriniams gyvybę ir inkrustuotų į juos galimybę pajusti tai, ko negalime įvardinti ar apsakyti. Dauguma žmonių tokias stimuliacijas priima kaip jaudinančias, todėl ieško jų šaltinių. Tad kurdama Tarkovskio įkvėptas mįslingas vizualines projekcijas Jurgita siekia sukurti specifinę nuotaiką ir kartu palikti vietos žmogaus interpretacijai bei fantazijai, paskandindama jį į transcendentinę būseną.
