„Kontaktų vakarus“ organizuojantis Edvinas Micuta: „Reikėjo visko išmokti greitai ir nepasiduoti“
Jaunas ir verslus vilnietis Edvinas Micuta, šiandieną organizuojantis „Kontaktų vakarus“, kažkada pats buvo priverstas ieškoti kontaktų. Viskas prasidėjo dar mokykloje. Edvinas, negalėdamas daugiau kęsti klasiokų patyčių, buvo priverstas ieškoti draugų ir bendraminčių už klasės ribų. Jam sekėsi, vaikinas buvo įvertintas tarp bendraminčių ir klasiokų patyčios nebeteko svarbos.
Visa tai stipriai pakeitė E. Micutos gyvenimą ir šiandieną jis dega idėja padėti susipažinti žmonėms, surasti reikalingus kontaktus. Jo organizuojamame renginyje „Kontaktų vakarai“, sėkmingas pažintis karjerai ar asmeniniam gyvenimui jau užmezgė ne vienas. Kalbėsime apie tai, kas Edviną skatina eiti pirmyn, įgyvendinant savo idėjas.
Kaip gimė mintis rengti „Kontaktų vakarus“?
Visą gyvenimą vadovavausi logika ir mano gyvenime nebuvo vietos kūrybai, nes tai atrodė visiškai nereikalinga. Pabaigiau logistikos magistrantūros studijas, nes tai atrodė labai žemiška ir reikalinga profesija. Ilgą laiką dirbant šioje srityje pastebėjau, kad negaliu iki galo savęs realizuoti. Labai norėjau sukurti projektą, kuris padėtų daugeliui žmonių, kartu ir man leistų tobulėti. Renginių organizavimo ar vedimo patirties visiškai neturėjau, todėl pagalvojau, kad tai yra puiki proga pradėti kažką naujo.
Atlikęs trumpą rinkos tyrimą, pamačiau, kad tokių renginių, kokius aš įsivaizdavau, Vilniuje niekada nevyko, o panašūs – neįsitvirtindavo. Ilgai galvojau modelį, kuris leistų dalyviams be įtampos praplėsti savo pažįstamų ratą. Taip gimė „Kontaktų vakarai“. Pagrindinis renginio išskirtinumas yra tas, kad susitikimus sudaro dvi dalys, iš kurių pirmoji yra tarsi apšilimas, pripratimas prie aplinkos. Šios dalies metu kviestinis svečias dalinasi savo patirtimi, o antroje dalyje – dalyviai bendrauja vienas su kitu pakaitomis lygiai 5 minutes, paskui keičiasi. Taip per visą renginį jie būna užmezgę nemažai kontaktų, o paskui belieka atsirinkti labiausiai dominančius.
Kai organizavau pirmą vakarą, didžiausia baimė buvo – ar išvis kas nors ateis. Likus pusvalandžiui iki renginio nebuvo nei vieno žmogaus, tik kviestinis svečias ir mane palaikyti atvykęs draugas. Atrodė, kad sudegsiu iš gėdos, nes buvo labai nesmagu prieš svečią, kad gaišinu jo laiką. Tačiau, likus 10 minučių, situacija pasikeitė ir dalyviai sparčiai pradėjo rinktis. Tikriausiai jie vėlavo dėl mieste susidariusių kamščių po darbo valandų. Viskas praėjo geriau nei galėjau įsivaizduoti ir sulaukiau daugybės dalyvių teigiamų atsiliepimų.
Iš organizacinės pusės antrasis susitikimas buvo paprastesnis, nes jau žinojau, kaip viskas vyksta, tačiau mano svečias – buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jaučiau labai didelę atsakomybę, nes buvau ne tik renginio organizatorius, bet ir pokalbio moderatorius. Perskaičiau visus straipsnius, peržiūrėjau surastus videoįrašus, tačiau viduje vis tiek kalbėjo kritiko balsas, kad galbūt uždavinėju neįdomius klausimus. Jaudinausi, kad jaučiasi mano suvalkietiškas akcentas, kad dalyviams nuobodu...daugybė abejonių kildavo.
Šie klausimai dar ir dabar manęs nepaleidžia, tačiau kiekvieną kartą stengiuosi tobulėti, skaitau knygas, ieškau netikėtų sprendimų, kurie man leistų nugalėti tą vidinį kritiką. Tuo metu, kai pradėjau organizuoti renginius, reikėjo visko išmokti labai greitai ir niekada nepasiduoti. Dabar labai didžiuojuosi, kad pas mane jau buvo nemažai garsių žmonių. Bendraudamas su jais suprantu, kad žinomi žmonės yra tokie patys kaip mes, svarbiausia jiems parodyti, kad tikrai tiki savo idėja ir nori kurti vertę, o ne pasinaudoti jų žinomu vardu.
Ką patartumėte žmonėms, kaip užmegzti kontaktą viešuose renginiuose, seminaruose, kuriuose galbūt dalyvauja potencialūs darbdaviai, galimi verslo partneriai?
Renginiuose dažniausiai būna tikslinė auditorija, kurią vienija renginio tematika, todėl įvairiuose seminaruose, konferencijose labai naudinga laiką praleisti ne tikrinant socialinius tinklus, bet bendraujant su dalyviais. Žinoma, ne visi žmonės norės bendrauti, todėl svarbiausia suprasti, kad jeigu nepažįstamas žmogus nenori su jumis bendrauti, nereikia to priimti asmeniškai ir įsižeisti, ar dar blogiau, pradėti save nuvertinti. Žmonės pradeda abejoti, gal aš neįdomus pašnekovas, gal neturiu pakankamai patirties ar išvis nemoku bendrauti. Kiek tenka kalbėti su dalyviais, tai baimė būti atstumtam yra viena pagrindinių, stabdančių nuo nepažįstamų žmonių užkalbinimo. Jeigu užkalbinti vis tiek yra sudėtinga, mano pagrindinis patarimas būtų žiūrėti tai, kaip į treniruotę, galbūt net savotišką iššūkį ar žaidimą. Tada įtampa sumažės.
Kaip sudominti pašnekovą per kelias minutes?
Patyrę dalyviai jau prieš renginį galvoja, kaip save pristatys ir turi pasiruošę net kelis variantus, atsižvelgiant su kokiu žmogumi susitiks. Tačiau pasiruošti kalbos tikrai nėra būtina, svarbiausia būti savimi.
Prieš prasidedant antrajai renginio daliai aš kartais dalyviams rekomenduoju, kad klaustų žmogaus ne apie jo profesiją, o apie aistrą. Kas jį verčia kiekvieną rytą keltis, kam skiria savo jėgas, kai atrodo jų išvis nebėra? Tada, net ir per trumpą laiką, užsimezga atviresni pokalbiai.
Kokio amžiaus žmonės ateina į „Kontaktų vakarus“?
Labai džiaugiuosi, kai į renginius atvyksta įvairaus amžiaus, iš pažiūros labai skirtingi žmonės ir jie atranda bendrų interesų. Tuo ir žavūs “Kontaktų vakarai”, kad leidžia įveikti baimes bei sulaužyti galiojančius stereotipus. Niekada neskirstau žmonių į jaunus ir senus, tai yra tik skaičiai, o viskas priklauso nuo to, kokią motyvaciją veikti bei kurti turi pats žmogus. Remiantis renginių statistika, dažniausiai į „Kontaktų vakarų“ renginius atvyksta maždaug 22-35 metų dalyviai, tačiau mes laukiame visų.
Kokie jūsų ateities planai?
Šiais metais vis daugiau dėmesio skirsiu renginiams ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Šiuo metu planuoju seriją renginių Kaune ir jau balandžio 2 dieną vyksta pirmasis susitikimas šiame mieste. Apie artimiausius planus pranešame „Facebook“ socialiniame tinkle ar internetinėje svetainėje.
Planų ir ambicijų turiu labai daug. Šiuo metu yra kuriami produktai, kurie leis atpažinti žmones, norinčius bendrauti. Tai daugkartinio naudojimo puodeliai ir kiti aksesuarai. Taip pat vystoma platforma, kuri leis patogiau surasti bendrus interesus turinčius žmones. Tikrai tikiu, kad pasiūlysiu įdomių naujienų.
Ar pavyko įgyvendinti savo tikslą – padėti kitiems žmonėms?
Labai gerai atsimenu, kai per vieną susitikimą, dalyvė užmezgė tiek daug tikslingų pažinčių, kad beveik neįvykęs jos organizuojamas renginys tapo sėkmingu. „Kontaktų vakaruose“ ji atrado ne tik būsimų dalyvių, bet ir potencialių rėmėjų. Neįtikėtina, kaip dar prieš kelias minutes nepažįstami žmonės taip noriai padeda kitiems užaugti ir tuo pačiu keičiasi jų gyvenimai. Vau!
Labiausiai įstrigusi E. Micutos mintis, jog kiekvienas žmogus yra tarsi vaikščiojanti knyga, su savomis patirtimis, išgyvenimais, skirtingais požiūriais ar sugebėjimais. Ji verčia pamąstyti apie beribę bendravimo vertę skubioje kasdienybėje.