Kosmetika be gliuteno: tikrai veiksminga ar tik reklaminis triukas?
Dieta be gliuteno populiari jau keleri metai. Jos laikosi ne tik netoleruojantys gliuteno, bet ir daugybė kitų žmonių – vien iš įsitikinimo. Kai kurie taip įsijautė, kad panoro ir kosmetiką be jo vartoti. Tik ar tai būtina ir naudinga, o gal labiau – reklaminis triukas, skirtas vartotojų poreikiams patenkinti?
Alergiškų – vos procentas
Gliutenas, arba glitimas, – tai baltymas, randamas tokiose grūdinėse kultūrose kaip kviečiai, miežiai ir rugiai. Kitaip tariant, jo dažnai gauname su maistu. Iki 2011-ųjų viskas buvo gerai, o tuomet, mitybos specialistams sudvejojus gliuteno nauda mūsų organizmui, pradėjo masiškai populiarėti mityba be gliuteno. Jis tapo visuotiniu priešu.
Tiesą sakant, tik 1 proc. žmonijos iš tikrųjų neturėtų vartoti produktų su glitimu. Tai žmonės, sergantys celiakija arba netoleruojantys šio baltymo. Jiems gliutenas gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą, galvos skausmus, anemiją, išsekimą, depresiją ir būti kenksmingesnis nei cukrus ar perdirbti produktai. Kito gydymo nėra, kaip tik atsisakyti produktų su glitimu.
Visiems kitiems gliutenas nėra kenksmingas, tačiau kai kurie, nebūdami dėl to tikri, nusistatė sau diagnozę ir taip pat nustojo vartoti maistą su šiuo baltymu. Rezultatas – vieniems atsirado daugiau energijos ar nukrito svoris (kas nebūtinai yra susiję su netolerancija glitimui, greičiau – su tam tikrų produktų atsisakymu), antriems niekas taip ir nepasikeitė.
Glitimo alternatyvos
Iš pradžių Amerikoje, vėliau ir Europoje masiškai pradėjo rastis maisto produktų be gliuteno, jis buvo pakeistas cukrumi, riebalais ir kitomis alternatyvomis, kad žmonės nepajustų didelių skonio pokyčių. Moterys panoro, kad to baltymo neliktų niekur – taip pat ir kosmetikoje. Esą ją tepame ant veido ar kūno, vyksta tiesioginis sąlytis su oda ir dėl to gali kilti alergijų.
Klientės pageidauja – rinka prisitaiko. „Estee Lauder“, „Covergirl“, „Bare Minerals“, „Ecco Bella“, „Afterglow Cosmetics“, „Revlon“, „Mac“ – visų kompanijų, siūlančių kosmetikos be gliuteno, net neišvardysi.
Gryni grūdai kosmetikoje nėra naudojami, tačiau nedideliais kiekiais naudojamos modifikuotos jų versijos.
Gryni grūdai kosmetikoje nėra naudojami, tačiau nedideliais kiekiais naudojamos modifikuotos jų versijos. Pavyzdžiui, kviečių gemalų aliejus drėkina odą, miežių ekstraktas naudojamas plaukų kaukėms, o lūpdažiuose taip pat yra kviečių pėdsakų, dėl to padažytos lūpos tampa švelnios.
Dantų pastoje, burnos skalavimo skystyje, blakstienų tuše – glitimo galima rasti daug kur. Kad jo neliktų, kosmetikos gamintojai pašalino minėtus priedus. Pavyzdžiui, kviečiai pakeisti į bolivines balandas, jos puikiai tinkamos plaukų priežiūros priemonėms. Vieni aliejai pakeisti kitais.
Gliutenas kosmetikoje dažnai naudojamas kaip tirštiklis, tad, siekiant užtikrinti kreminę, o ne skystą priemonių konsistenciją, jis gali būti pakeistas ir sintetiniais priedais.
Įrodymų apie naudą nėra
Vartojant kosmetiką be glitimo derėtų žinoti, jog tai darote labiau ne dėl sveikatos, o dėl savo ramybės. Labai mažai daliai žmonių kosmetika su gliutenu gali sukelti alergiją. Šio baltymo molekulės yra tiesiog per didelės, kad prasiskverbtų gilyn pro viršutinį odos sluoksnį. Taigi pakenkti glitimas gali nebent jei tikrai sergate celiakija ir jis patenka per burną į jūsų organizmą. Tarkime, padažius lūpas, pasitepus kremine pudra ar valantis dantis. Ypatingai retais atvejas tokia kosmetika gali alergizuoti ir pasitepus ja veidą ar kūną.
Produktai, kurių sudėtyje yra gliuteno, negali prasiskverbti taip giliai, kad padarytų kokios nors įtakos organizmui.
„Tipiniai produktai, kurių sudėtyje yra gliuteno, negali prasiskverbti taip giliai, kad padarytų kokios nors įtakos žmonių, netoleruojančių gliuteno ar sergančių celiakija, organizmui“, – žurnalui „Women‘s Health“ prieš keletą mėnesių teigė plastikos chirurgas, odos senėjimo ekspertas ir „Zelens“ įkūrėjas dr. Marko Lensas. Specialistas taip pat pridūrė, kad „nėra jokio mokslinio įrodymo, jog kosmetikos produktai, kuriuose nėra glitimo, yra kaip nors naudingesni jo netoleruojantiems žmonėms, taigi tai yra tiesiog socialinė užgaida.“
Ir nors bolivinė balanda ar kiti produktai, kuriais pakeičiamas glitimas, dažniausiai būna naudingi mums, verta žinoti ir dar vieną faktą: Australijoje atliktų tyrimų duomenimis, visokios „free-from“ kosmetikos priemonės gali taip pat alergizuoti odą, nes jose yra daugiau įvairių aliejų, pieno ir t.t.
Taigi kas jums tinkamiausia, galite atrasti atkreipdama dėmesį į odos ar plaukų būklę ir savo savijautą, panaudojus kokių nors kosmetikos priemonių.