Kosmetikos etiketės: kenksmingi komponentai

Kosmetikos priemonės / „Shuterstock“ nuotr.
Kosmetikos priemonės / „Shuterstock“ nuotr.
Šaltinis: Žurnalas „JI“
A
A

Ko gero, daugeliui mūsų svarbiausia, kad kremas ar šampūnas maloniai kvepėtų. Prieš pirkdamos kosmetikos priemonę, tikrai ne visos atidžiai skaitome etiketes. O reikėtų! Įrodyta, kad per odą ir kvėpavimo takus į organizmą patekusios kosmetikoje esančios cheminės medžiagos kenkia sveikatai.

Atsargiai, chemija!

Anot mokslininkų, iki 70 proc. ant odos ar plaukų patekusių kosmetikos cheminių medžiagų įsiskverbia į organizmą, kaupiasi ląstelėse ir tarpląsteliniuose sluoksniuose, ilgainiui ima žaloti vidaus organus, trikdyti gyvybiškai svarbias organų funkcijas. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gana dažnai  sukelia alergines reakcijas: slogą, akių, gerklės perštėjimą, odos sudirgimą ir t. t. Taigi, jeigu bent kiek rūpinatės savo bei artimų žmonių sveikata, rinkdamasi tiek veido, tiek kūno ar plaukų kosmetiką, atidžiai skaitykite užrašus ant pakuočių.

Kenksmingi komponentai  

Parabenai (Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben). Sintetiniai konservantai, naudojami kosmetikos galiojimo laikui pailginti. Jie įsiskverbia į giliausius odos sluoksnius. Tyrimais nustatyta, kad ilgai naudojama kosmetika su parabenais neretai sukelia alergines reakcijas, ypač bėrimą bei niežulį. Parabenai trikdo hormonų veiklą, kenkia imunitetui, skatina atsirasti vėžį. Be to, šios medžiagos iš motinos per pieną patenka į naujagimio organizmą.

Sulfatai (Sodium Lauryl/Laureth Sulfate). Stiprūs cheminiai plovikliai, dažniausiai įeinantys į plaukų šampūnus, lemia gausų putojimą. Dirgina akis ir galvos odą, skatina pleiskanojimą.

Propileno glikolis (Propylene Glycol). Šį cheminį drėkinamąjį komponentą (naftos produktas) galite aptikti veido bei kūno tonikuose, kremuose. Kadangi turi ypač mažą molekulinį svorį, labai lengvai patenka į giliausius organizmo audinius. Pastebėta, kad sukelia alerginę odos reakciją (dilgėlinę), neretai tampa odos egzemos priežastimi.   

Mineraliniai aliejai (Mineral oil). Ši pigi medžiaga gaunama distiliuojant naftą. Odos paviršiuje ji sudaro riebalų plėvelę, dėl to oda tampa minkšta ir lygi. Mineralinis aliejus trikdo odos ląstelių atsinaujinimą, neleidžia odai normaliai kvėpuoti, trukdo pasišalinti toksinams, skatina atsirasti spuogus.    

Petrolatas (Petrolatum). Šis mineralinio aliejaus giminės atstovas kosmetikos gamyboje naudojamas dėl odą minkštinančių savybių. Į odą patekę didesni jo kiekiai gali sukelti spartų jos sausėjimą ir skeldėjimą. Gamintojai Petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus. Sulaiko skysčius, neleidžia pašalinti toksinų ir medžiagų apykaitos produktų, trukdo odai kvėpuoti.

Amoniako junginiai (Diethanolamin, Triethanolamine). Cheminės kilmės (amoniako junginiai) emulsikliai ir putojančios medžiagos, paprastai naudojamos kremų, dezodorantų, šampūnų gamyboje. Itin žaloja sausą odą ir plaukus. Neretai sukelia alergines odos reakcijas, kurios ilgainiui gali paskatinti atsirasti vėžį. 

Konservantai (Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea). Itin dažnai kosmetikoje naudojami konservantai, neretai ant pakuočių žymimi Germall II ir Germall 115. Paprastai jie komplektuojami su kitų rūšių konservantais ir sudaro žmogaus organizmui labai nuodingas medžiagas (amerikiečių mokslininkai patvirtino, kad sukelia kontaktinį dermatitą)...

Plačiau apie tai, kaip į organizmą patekusios kosmetikoje esančios cheminės medžiagos kenkia sveikatai, skaitykite 31-ajame žurnalo „Ji“ numeryje!