Kosmetikos priemonių ingredientai, kurie kenkia jautriai odai
Žmonėms, turintiems jautrią odą, išsirinkti kosmetikos produktus gali būti išties sudėtinga. Įvairiuose kremuose ar makiažo priemonėse neretai galima aptikti daug kenksmingų ir odą dirginančių priemaišų, dėl kurių veidą gali stipriai išberti.
Kad to išvengtumėte, prieš pirkdami kosmetiką visuomet atkreipkite dėmesį į jos sudėtį. Nežinote, ko ten ieškoti ir kokių sudedamųjų dalių vertėtų labiausiai vengti? Garsi dermatologė Vermen Verallo-Rowell tinklalapiui beautyhigh.com atskleidė septynias kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis, dažniausiai galinčias ne tik sudirginti odą ir sukelti įvairiais alergijas, bet ir pridaryti nemenkos žalos jūsų sveikatai. Pateikiame jos patarimus:
Kvapai. Kuo mažiau kvapų, tuo geriau. Įvairi dirbtiniais kvėpikliais praturtinta kosmetika gali būti itin prastas pasirinkimas žmonėms, kurių oda jautri, mat įvairūs kvapai taip pat gali sudirginti odą. Dermatologė V. Verallo-Rowell pataria verčiau rinktis tokias kosmetikos priemones, kurių sudėtyje būtų tik natūralūs kvėpikliai.
Konservantai. Vienas kenksmingiausių ir dažniausiai odos allergijas sukeliantis konservantas yra metilisotiazolinonas (methylisothiazolinone). Jis saugo kosmetikos priemones nuo grybelių ir bakterijų. Dažniausiai šį konservantą galima aptikti šampūnuose, kremuose nuo saulės ir drėgnose servetėlėse.
Kaip parodė atlikti tyrimai, didelėmis dozėmis naudojamas metilisotiazolinonas gali sukelti Alzheimerį ar veikti neurotoksiškai. Negana to, šis konservantas dirgina odą ir gali sukelti kontaktinį dermatitą. Anksčiau buvo manoma, kad metilisotiazolinonui gali būti alergiški 1–2 proc. žmonių, bet Didžiosios Britanijos mokslininkai skelbia, kad skaičius yra kur kas didesnis – apie 10 proc.
Dažikliai. Tai dar vienas dažniausiai odos alergijas sukeliantis ingredientas kosmetikos sudėtyje, dėl to dermatologė Vermen Verallo-Rowell jautrią odą turintiems asmenims pataria vengti kosmetikos, kurioje naudojami nenatūralūs dažikliai.
Ftalatai (angl. phthalates). Tai sintetinės medžiagos, dažniausiai naudojamos gaminant plastmasinius kosmetikos indelius, tačiau jų galima aptikti ir kai kurių kosmetinių priemonių sudėtyje. Dažniausiai šios medžiagos dedamos į lūpų dažus, plaukų priežiūros priemones, nagų laką ar į kvepalus bei dezodorantus. Atlikti tyrimai rodo, kad šios medžiagos, neskaitant kenksmingo poveikio odai, taip pat itin kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, o vaikams netgi gali sukelti astmą.
Odos poras užkemšančios medžiagos. Makiažo pagrindo, kremų nuo saulės ir kituose odai skirtų priemonių produktų sudėtyje neretai apstu odos poras užkemšančių medžiagų, dėl kurių po ilgo vartojimo gali atsirasti inkštirų ar nedidelių spuogelių. Dermatologė pataria vengti produktų, kurių sudėtyje būtų acetilinto lanolino alkoholio (angl. acetylated lanolin alcohol), natrio laureto sulfato (sodium laureth sulfate) ir kalio chlorido (potassium chloride).
Valomosios medžiagos. Daugelio naujesnių prausiklių sudėtyje šiuo metu jau nenaudojamas odą dirginantis natrio laureto sulfatas, tačiau daugelyje priemonių vis dar galima aptikti panašų poveikį turinčių medžiagų. Todėl dermatologė Vermen Verallo-Rowell pataria vengti kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje aptiksite šių medžiagų: kokamidopropilbetaino (angl. cocamidopropylbetaine) ir dimetilaminų (angl. dimethylaminopropylamine, oleamidopropyldimethylamine ir stearamidopropyl dimethylamine).
Medžiagų, kurių pavadinimų net negalite ištarti. Atidžiai renkantis kosmetiką, dermatologė pataria verčiau nepirkti produktų, kurių sudėtyje nurodytos medžiagos priverčia gerokai palaužyti liežuvį. „Rinkdamiesi kosmetiką, visuomet prisiminkite – kuo sudėtinių dalių mažiau, tuo jūsų odai bus tik geriau. Tad geriausia pirkite tokias priemones, kurių sudedamųjų dalių sąrašas yra trumpas ir aiškus, be jokių paslaptingų ir nesuprantamų priemaišų“, – rekomenduoja dermatologė Vermen Verallo-Rowell.