Kostas Smoriginas: „Aktoriui puikybė padeda. Kaip sporte“
Su Kostu Smoriginu būtinai pasisveikinčiau gatvėje. Tiesiog nespėčiau suvokti, kad jis manęs nepažįsta ir mūsų keliai niekur nesikryžiavo. Bet tai būtų atleistina: jei žmogaus veidą ir balsą pažįsti kaip savo, jei jo vaidmenys vis dar tavęs nepaleidžia, o po ranka – nauja jo kompaktinė plokštelė, nori nenori atsiranda artumo jausmas.
Man atrodo, kad jūs visai nesikeičiate. Ar klystu?
Kažkada buvau daug nepakantesnis, daug kategoriškesnis. Visko patyriau, didybės manija persirgau – varines triūbas sunkiausia pereiti. Ne kartą laimėjau, ne kartą pralaimėjau. Visa tai yra patirtis ir ji negali tavęs nekeisti.
Jumis dėtas, turbūt kiekvienas būtų sirgęs didybės manija?
Menininkai nuo to neapsaugoti. Kritikai girdavo, gaudavai premijų – buvo lengva užriesti nosį. Tai nereiškia, kad vyko kažkas baisaus ar aš ant kažko šikau. Tik atrodė, kad tu pats geriausias, pats genialiausias. Bet užtekdavo pirmos nesėkmės, kad viską permąstytum, sudėliotum į lentynėles ir atsikratytum to jausmo.
Aktoriui puikybė trukdo ar padeda?
Aišku, padeda. Kaip sporte. Jei norėčiau būti tik penktas, tai kokio velnio man bėgioti krosą? Ne, noriu būti pirmas Lietuvoje, dešimtas pasaulyje. Jei, atėjęs į teatrą, norėčiau vaikščioti masuotėje, tai būtų nesveikas noras… Kaip aktorius Lietuvoje aš jei ir nesu pirmas, tai – trečias, mažiausiai. Ir pasaulyje gavau daug prizų, įvertinimų. O vaidinau prestižinėse scenose, Australijoje, Kanadoje, Šiaurės, Pietų Amerikoje, Japonijoje, Honkonge, Singapūre. Visuose žemynuose, jau nekalbu apie Europą.
Bet milijonieriumi netapote?
Mano atlyginimas įvertinus visus nuopelnus, kategorijas – 982 litai. Už porą pagrindinių vaidmenų prisideda du šimtai, bet tada daugiau atskaičiuoja ir vis tiek gauni apie tūkstantį. Kaip galėčiau gyventi, jei nekoncertuočiau, nedirbčiau papildomai?
O turtas, kurį vadiname nekilnojamuoju?
Buvo butas Stiklių gatvėje, bet jo negalėjome išlaikyti, pardavėme. Dabar mudu su Dalia turime šimtą kvadratinių metrų Vokiečių gatvėje. Sūnui išvažiavus į Londoną, pardavėme jo butą – taip atsirado Palanga. Yra sodyba kaime – mano statytas namas ir 60 arų žemės: senas obelų sodas, gėlynai, maudyklė, lieptas, pirtelė, dvi lysvelės svogūnų, kalendrų, krapų, česnakų… Man gastrolės padėjo atsistoti ant kojų.
Visą interviu su Kostu Smoriginu skaitykite rugpjūčio mėnesio žurnale „Laima“.
Jubiliejiniame „Laimos“ žurnale – 20 įspūdingų metų: visa, kuo mes gyvenome ir kuo dalijomės su Jumis!
- 100 ryškiausių asmenybių rinkimai: nuo buvusių garsių vardų iki nūdienos herojų, kurie bus ilgam įrašyti ne tik į mūsų žurnalo, bet ir visos Lietuvos istoriją.
- Mados kronika: spalvinga kelionė į dvidešimties metų praeitį, iš naujo pažvelgiant į žmones ir reiškinius, kuriuos verta įsiminti.
- Grožio detektorius: kas buvo, yra ir bus. Nuo pirmo numerio „Laima“ fiksavo tai, kas nauja, kas valdo moterų mintis, už ką ir kodėl jos pasirengusios mokėti… Įdomu, kaip jūs papildytumėt mūsų sudarytą grožio industrijos atradimų sąrašą?
- Išskirtinė mados fotosesija: reta galimybė susipažinti su žmonėmis, kurie paprastai slepiasi už kadro, – „Laimos“ fotografų ir stilistų komanda. Jie kas mėnesį jums sufleruoja, kaip atrodyti stilingoms, o šiame numeryje debiutuoja kaip modeliai.
- Tête-à-tête: atviras pokalbis su dramatiško likimo žmogumi – „Laimos“ įkūrėju Viliumi Užtupu. Žurnalo dvidešimtojo gimtadienio proga norisi šį bei tą prisiminti…