Juodąja karaliene vadinama Kotryna MEDIČI (1519–1589) išties verta šio vardo: ponia naikindavo visus, kas stodavo jai skersai kelio, praktikavo okultizmą ir juodąją magiją, be to, trisdešimt metų vilkėjo juodas suknias – gedėjo vyro, kuris nebuvo to vertas.
PRIEŠ VISUS. Ji galėjo būti švelni kaip pūkas, jei likimas būtų parengęs kitą scenarijų. Bet keturiolikmetė Kotryna anksti tapo našlaite, ir Medičiai nutarė ją supiršti su prancūzų sosto įpėdiniu. Prancūzijos karalius Pranciškus I šiam sandoriui pritarė ir net įtikino sūnų, kad Kotryna – ne meilė, o politika.
Matyt, tėvas gerai išaiškino vaikui (irgi – keturiolikmečiui), kaip reikia gyventi, nes Kotryna iškart sužinojo apie konkurentę – dvidešimčia metų vyresnę už jaunavedžius Diane de Poitiers. Henriko meilužė buvo graži, nekvaila, išmanė meilės meną ir net globojo jaunutę italę. Diane, o ir visa prancūzų tauta (Medičius laikiusi pirkliais išsišokėliais) tapo Kotrynos priešais. Visų ji neatsikratė, bet neutralizavo: negraži ir nemylima karalienė įvedė savo tvarką, tapo stiliaus diktatore.