Susipažinkite – Mathiasas MALZIEU (46), ekscentrikas, romantikas, žmogus orkestras, paplūdimio valkata, Prancūzijos Meno ir literatūros ordino kavalierius, vampyras su pižama, riedlente apskriejęs Islandiją bei dviračiu nudūmęs iš Paryžiaus į Berlyną pasimatyti su moterimi, kuri pakeitė ne tik jo likimą, bet ir kraujo grupę.
Lietuvoje rašytojas, poetas, muzikantas, režisierius ir prancūziško roko grupės „Dionysos“ dainininkas jau pažįstamas – į lietuvių kalbą išversta jo knyga „Mechaninė širdis“, rodyta ir paties Mathiaso Malzieu režisuota animacinė jos ekranizacija „Džekas ir mechaninė širdis“.
O šįkart originalusis kūrėjas bandys sužavėti lietuvius muzikos ir prancūziško joie de vivre – gyvenimo džiaugsmo – kupinu filmu „Paryžiaus undinėlė“. Tai poetiška fantastinė istorija apie neįmanomą meilę bei nostalgišką retro Paryžiaus sielą, kuri verčia visus žavėtis šiuo miestu.
„Būti romantiku šiais ciniškais laikais yra politinis aktas, pasipriešinimas gyvenimo tamsai. Kaip sakė Baudelaire’as, poezija neduoda jokios praktinės naudos, bet būtent todėl tai ir yra gražu. Įsivaizduokite Paryžių tą magišką žydrąją valandą, vakarėjant, kai dar ne naktis, dar tik pirmosios sutemos, o žibintai jau ima žiebtis, – gražu, magiška. Būtent tokie momentai, nepraktiškas grožis ir vaizduotės galia mus įkvepia gyventi, judėti į priekį“, – įsitikinęs Malzieu.
„Paryžiaus undinėlės“ premjerą Paryžiuje nutraukė prasidėjusi pandemija. Simboliška, filmas apie gyvenimo grožį grįžta į kino sales tuomet, kai pats gyvenimas, atrodo, atsigauna.
„Būtent depresijos ir pilkumos laikais reikia kurti magiją aplink save, daryti staigmenas, stebinti vienam kitą, įsileisti šviesos – tai, ką ir daro filmo herojai, baržoje įkurtame paryžietiškame kabarete dirbantys siurprizų kūrėjai, priverčiantys publiką patikėti, jog viskas yra įmanoma“, – sako režisierius.