Kovos su žmonių išnaudojimu ekspertė: „Tokias istorijas kaip filme „Olegas“ girdime kas savaitę“
„Žmonės, kurie patiria stiprų išnaudojimą, dažnai nenori ar nemoka papasakoti, kas jiems nutiko. Jie sako, kad buvo blogai. Bet kaip blogai, kas atsitiko, jiems sunku verbalizuoti. Šis filmas unikalus net ir mums, specialistams, nes tai liudijimas už tuos, kurie nesiryžta ar nesugeba papasakoti, ką patyrė emigracijoje“, – apie įtempto siužeto dramą „Olegas“ kalba Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Pagal tikrą istoriją režisieriaus Jurio Kursiečio sukurtas filmas pasakoja apie emigrantą iš Latvijos Olegą (Valentinas Novopolskis), kuris išvyksta į Briuselį laimės ieškoti ir priemiestyje įsidarbina mėsininku. Vieną dieną po nelaimingo atsitikimo darbe jis yra atleidžiamas ir patenka į kruopščiai suregztas lenko Andžejaus (Dawidas Ogrodnikas) pinkles. Prasideda negailestinga emigranto kova už laisvę.
Pasak K. Mišinienės, filme genialiai parodomi tam tikri momentai. „Pavyzdžiui, išnaudotojas Andžejus su parankiniais sužino asmeninę Olego informaciją ir pradeda jį šantažuoti. Kaip rodo reali praktika, išnaudojamas žmogus tuomet gali būti pasiruošęs bet kam – meluoti, priverstinai nusikalsti, kentėti patyčias“, – tikras istorijas prisimena nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Žmonėms gėda skųstis ir prisipažinti
Specialistė tikina, kad tokių kaip pagrindinio herojaus Olego istorijų galima išgirsti kone kiekvieną savaitę. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras kasmet padeda bent 150–160 žmonių, kurie nukentėjo nuo įvairiausių prekybos žmonėmis formų. Tačiau konkretūs skaičiai gali būti ir didesni, nes centro komandos, kurią sudaro teisininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, ištekliai yra riboti.
„Darbinis išnaudojimas yra labiausiai paplitusi išnaudojimo žmonėmis forma, tačiau tyrimų ar bylų yra mažiausiai. Filme ir pateikiamas atsakymas, kodėl taip nutinka. Darbinio išnaudojimo aukoms gėda skųstis, jomis netikima, jos praradusios pasitikėjimą, nusivylusios žmonėmis, valstybe. Teisėsaugai galbūt taip pat trūksta instrumentų, kad ji galėtų atpažinti, jog tai yra prekyba žmonėmis“, – sako K. Mišinienė.
Kovos su žmonių išnaudojimu specialistė įsitikinusi, kad šiandien visose Vakarų Europos šalyse vyksta žmonių išnaudojimas, nes turtingoji Europos dalis negali išgyventi be pigios darbo jėgos.
Lenkai atsisakė filmą rodyti
Dramą „Olegas“, kuriame vaidina lenkų kino žvaigždės D. Ogrodnikas („Paskutinė šeima“, „Tyli naktis“), Anna Prochniak („Nekaltosios“), atsisakė rodyti lenkų kino teatrai. Kino užkulisiuose kalbama, kad tam turėjo įtakos neigiamas lenkų įvaizdis filme. D. Ogrodniko vaidinamas Andžejus ir jo sėbrai pilni pačių ryškiausių blogiukų savybių.
Pasak K. Mišinienės, lenkų bendruomenės yra didelės Vakarų Europos šalyse. Kuo daugiau žmonių, tuo geriau jie organizuojasi, turi daugiau galimybių užsiimti tiek gerais, tiek blogais dalykais. „Filmas yra sukurtas pagal tikrą istoriją, todėl tokia įvykių seka yra natūrali. Prie tautybės nepririščiau, tačiau kai kalbi ta pačia ar panašia kalba, lengviau patiklų žmogų prisivilioti ir įtikinti“, – sako K. Mišinienė.
Įtempto siužeto dramos tarptautinė premjera įvyko Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“, kur sulaukė kino kritikų dėmesio, vėliau apkeliavo daugiau nei 40 tarptautinių kino festivalių, 2019 m. išrinktas geriausiu Latvijos filmu.
„Olegas“ rodomas Lietuvos kino teatruose. Filmą iš dalies finansavo nacionalinis Latvijos kino centras, Lietuvos kino centras, „Centre du Cinéma et de l’Audiovisuel de la Fédération Wallonie-Bruxelles“, „l’Aide au Cinémas du Monde“, „Umedia“ ir „Ufund“.