Kramtote nagus ar pieštukus? Sužinokite, ką šie ir kiti keisti įpročiai sako apie jus

Veido šveitėjai

Įprotis. Iš pirmo žvilgsnio veido valymas ir šveitimas nėra blogas įprotis. Noras rūpintis grožiu – prigimtinė kiekvieno žmogaus savybė. Tačiau veidą, krapštomą ir spaudomą murzinais pirštais, nusėja dar daugiau raudonų dėmelių, o dažnai šveičiama oda parausta ir tampa jautri.

Ką išduoda? Pagrindinė tokio įpročio priežastis – troškimas būti tobulu. Taip besielgiantys žmonės giliai širdyje yra įsitikinę, kad privalo būti ir atrodyti nepriekaištingai, todėl nuo kūno šalina viską, kas trukdo siekti užsibrėžto tikslo. Tiesa, galima ir kita priežastis. Pykdami, bet negalėdami neigiamų emocijų išreikšti kitaip, puolame save žaloti. Tačiau tai – jau kraštutinis variantas.

Kaip įveikti? Ant nusikaltimo liudininko - veidrodėlio užklijuokite raštelį ar piešinėlį, kuris primintų: „Kuo rečiau liečiu veidą, tuo geriau atrodau!“ Jeigu mėgstate trūkumus šalinti ne tik nuo veido, bet ir nuo kitų kūno vietų, susiraskite dėmesį nukreipiantį užsiėmimą. Pavyzdžiui, žaiskite mažu kamuoliuku. Svarbiausia, kad rankos būtų užimtos!

Išjungiau ar ne?

Įprotis. Kiekvieną rytą audamiesi batus, vilkdamiesi paltą ar striukę, rakindami duris galvojate apie tą patį – ar išjungiau virdulį, ar nepalikau veikiančio lygintuvo, ar užsukau viryklę? Tuomet nusiaunate ir skubate patikrinti. Tą darote du, tris ar net daugiau kartų. Genamiems baimės, kad namuose gali įvykti gaisras, tenka grįžti net nuvažiavus pusę kelio, pavyzdžiui, link oro uosto...

Ką išduoda? Toks elgesys dažniausiai rodo pervargimą. Didelis darbo krūvis ir miego trūkumas mažina dėmesingumą, blogina atmintį. Įsitempęs ir mieguistas žmogus dažnai jaučia nepagrįstą nerimą. Todėl, negalėdami atsipalaiduoti, nesąmoningai laukiate nelaimingo atsitikimo. Jo išvengti, be jokios abejonės, galima tik viską patikrinus.

Kaip įveikti? Visų pirma sulėtinkite gyvenimo tempą. Ramus miegas ir poilsis daro stebuklus – sugrąžina pusiausvyrą, ramybę ir dėmesingumą. Pamėginkite garsiai įvardyti atliekamus darbus. Kartais žodžiai įsimenami geriau nei vaizdai. Kad nereikėtų bėgti namo, ant durų pasikabinkite didžiulį sąrašą, ką prieš išeinant reikia patikrinti.

Pieštukų kramtytojai

Įprotis. Jeigu ant jūsų darbo stalo nėra nė vieno nenukramtyto pieštuko, verta sunerimti. Šio įpročio užvaldyti asmenys į burną rašymo priemonę kiša tiek susimąstę, tiek susijaudinę. Nieko nuostabaus, kad kolegos į jus spokso nustebę. Juk nesate kūdikis, kad viską ragautumėte...

Ką išduoda? Palyginimas su kūdikiu išties taiklus. Mamos krūties žindimas, čiulptuko ar piršto čiulpimas mažiems vaikams padeda nusiraminti. Kai kurie žmonės šio įpročio negali atsikratyti visą gyvenimą. Kitais žodžiais tariant, pieštukų kramtymas rodo mėginimą susidoroti su įtampa, nerimu ir nepasitikėjimu jėgomis.

Kaip įveikti? Su šiuo įpročiu kovoti sunku. Pakanka akimirkai užsimiršti, ir pieštukas bemat atsiduria burnoje. Kaip išmokti kontroliuoti veiksmus? Įsigykite rašymo priemonių, kurių galai papuošti, pavyzdžiui, trintuku. Jų galus taip pat galite pamirkyti kokiame nors neskaniame tirpale. Tuomet tikrai pajusite, kada pieštukas atsiduria burnoje. Tai ne pats maloniausias, bet patikimas būdas atsikratyti blogo įpročio.

Sąnarių traškintojai

Įprotis. Jeigu pažįstate bent vieną žmogų, kuris mėgsta patraškinti plaštakų sąnarius, sutiksite, kad tai labai keistas ir nemalonus įprotis. Artrito ar kitų rimtų ligų jis nesukelia, bet išduoda taip besielgiančio žmogaus psichologines problemas.

Ką išduoda? Vieni taip tikrina aplinkinių kantrybę, kitiems tempimas suteikia malonumą. Tačiau sąnarius dažniausiai traškina su pykčiu kovojantys žmonės. Mokslininkai tikina, kad sąnarių ištempimas kaip ir rąžymasis stimuliuoja nervų galūnėles, todėl praskaidrina blogą nuotaiką ir suteikia malonumą.

Kaip įveikti? Kad atsikratytumėte aplinkinius erzinančio įpročio, darbo vietoje padėkite priminimą, kad tampyti sąnarius žalinga. Prisiminkite, kad tai yra toks pat veiksmas kaip išsinarinti petį. Paprašykite kolegų, kad įvestų jums apdovanojimų arba bausmių sistemą. Raskite kitą atsipalaidavimo būdą (pavyzdžiui, išmokite tarp pirštų sukti pieštuką arba tampykite gumelę).

Nagų graužikai

Įprotis. Vairuojant automobilį, sprendžiant užduotį, kalbantis telefonu... Kramtyti nagus ir odeles įmanoma užsiimant bet kokia veikla. Šis įprotis, kurį turi 30 proc. vaikų ir net 15 proc. suaugusiųjų, ne tik neestetiškas, bet ir žalingas sveikatai.

Ką išduoda? Nagų kramtymas – ne tik blogų manierų ženklas. Vieni tai daro, kai nuobodžiauja, kiti rankas į burną kišą mėgindami numalšinti nerimą. Nors statistika rodo, kad vyrai dažniau kramto nagus ir odeles, šis erzinantis įprotis būdingas ir dailiosios lyties atstovėms.

Kaip įveikti? Yra daugybe būdų atsikratymo suaugusiesiems nepriderančio įpročio. Rankas nuolatos reikėtų tepti neskaniu kremu (ir nagai gražūs, ir rankos švelnios). Parduotuvėse galima įsigyti specialių apsaugų nuo kramtymo. Jei susidoroti be specialisto pagalbos nepavyksta, galima išmėginti net hipnozę ar elgesio keitimo terapiją. Moterims pats maloniausias būdas – pasidaryti manikiūrą. Tikrai nesinorės į burną kišti gražių nagučių.

Švarių rankų savininkai

Įprotis. Kad būtume sveiki, gydytojai ragina nepamiršti plauti rankų. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų. Anot psichologų, švarinimosi ritualas padeda nuplauti nesėkmes, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, priverčia geriau jaustis. Tačiau nėra gerai, jeigu vonios kambaryje praleidžiama visą dieną.

Ką išduoda? Kai laikraščių ir žurnalų puslapiuose gausu informacijos apie pražūtingas infekcijas, retas jaučiasi ramus, todėl rankų plovimo manija visų pirma apninka tuos, kurie perdėtai nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos. Kartais dažnas švarinimasis išduoda norą pirmauti ir būti geriausiu. Psichologai pastebi, kad į vonios kambarį dažniau bėga norintys išvengti kilusių problemų arba nusiplauti širdį slegiančią kaltę.

Kaip įveikti? Atsikratyti šio įkyraus ir beprasmio įpročio išties sunku, nes nustatyti ribą, kur baigiasi būtinoji higiena ir kada prasideda nerimo skatinami veiksmai, nelengva. Vienas pagalbos būdų – sudaryti sąrašą, kada būtina plauti rankas (grįžus iš lauko, prieš ruošiant valgį, nusičiaudėjus ir pan.). Tačiau, anot psichologų, pati geriausia priemonė – rasti dažno rankų plovimosi priežastį ir bandyti ją įveikti.

Tekstas G. Stanislovaitės.