Kremas nuo saulės, priemonė nuo erkių ir duona paukščiams – kas lieka vandenyje?
Kremo nuo saulės, augintiniams skirtų priemonių nuo erkių, neperšlampamų drabužių sudėtyje esančios medžiagos ir vandens paukščiams metamas maistas gali patekti į dirvožemį bei vandenį. Lietuvos geologijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad prie taršos prisideda ne tik pramonė ar žemės ūkis, bet ir kasdieniai vasaros įpročiai.
Kur patenka priemonės nuo saulės
Kremas nuo saulės saugo odą, bet kai kurios jo sudedamosios medžiagos gali pasiekti ir upes bei ežerus – pavyzdžiui, nusiprausus arba maudantis.
2025 metais į ES paviršinių vandenų stebėsenos sąrašą įtrauktas ir apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamas UV filtras. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, tai – oktisalatas. Valstybės narės renka duomenis, kad būtų nustatyta, kaip plačiai ši medžiaga paplitusi Europos vandenyse ir ar gali kelti riziką aplinkai.
Tai, kad medžiaga įtraukta į stebėsenos sąrašą, dar nereiškia, jog žalingas poveikis jau įrodytas. Stebėsena reikalinga tam, kad būtų surinkta daugiau duomenų ir prireikus būtų galima imtis taršos mažinimo priemonių.
Apsaugos nuo saulės atsisakyti nereikia. Ją galima derinti su pavėsiu, galvos apdangalu ir odą dengiančiais drabužiais. Priemonės likučių nereikėtų pilti į kriauklę ar tualetą, o pakuotę ir nesunaudotą produktą svarbu tvarkyti pagal gamintojo bei vietos atliekų tvarkymo nurodymus.
Priemonės nuo erkių vandenyje
Apsauga nuo erkių ir blusų labai svarbi, bet kai kurių ant augintinio odos ar kailio naudojamų veterinarinių preparatų veikliosios medžiagos patenka ir į aplinką.
Taip gali nutikti augintinį prausiant, skalbiant jo guolį ar leidžiant gyvūnui maudytis upėje, ežere, tvenkinyje ar jūroje. Europos vaistų agentūra, vertindama šių priemonių poveikį aplinkai, atsižvelgia ir į tai, kaip veikliosios medžiagos patenka į nuotekas bei paviršinius vandenis.
Jungtinėje Karalystėje vykdant aplinkos stebėseną vandens telkiniuose aptikta fipronilo ir imidakloprido – veikliųjų medžiagų, naudojamų kai kuriose priemonėse nuo blusų ir erkių. Anglijos aplinkos agentūros duomenimis, kai kur jų aptikta tiek, kad jos galėjo pakenkti vandens vabzdžiams, pavyzdžiui, lašalams ir laumžirgiams.
Todėl prieš naudojant priemonę svarbu perskaityti instrukciją. Kol nepraėjo nurodytas laikas, nereikėtų leisti augintiniui maudytis natūraliame vandens telkinyje. Priemonės negalima naudoti daugiau ar dažniau, nei rekomenduojama, o jos likučių – pilti į kriauklę ar tualetą.
Duona paukščiams ir vandens žydėjimas
Vaikams smagu mėtyti duonos gabaliukus antims ir gulbėms, o plaukiant keltu – kirams. Vis dėlto ši iš pirmo žvilgsnio nekalta pramoga taip pat gali paveikti vandens telkinį.
Ne viską paukščiai sulesa, maisto likučiai vandenyje ima irti. Nuolat lesinamose vietose susirenka daugiau paukščių, tad į aplinką patenka ir daugiau jų išmatų. Taip vanduo papildomas organinėmis ir maistinėmis medžiagomis.
Europos aplinkos agentūra nurodo, kad maistinių medžiagų perteklius paviršiniuose vandenyse gali paskatinti dumblių ir melsvabakterių suvešėjimą – vadinamąjį vandens žydėjimą. Kai suvešėję dumbliai ir melsvabakterės žūva ir ima irti, vandenyje mažėja deguonies, todėl blogėja sąlygos žuvims ir kitiems vandens organizmams.
Paukščių lesinimas nėra pagrindinis vandens žydėjimo šaltinis, bet nuolat beriami dideli maisto kiekiai gali tapti papildoma našta, ypač nedideliems ir menkai pratekantiems vandens telkiniams.
Tai dar viena priežastis vandens paukščių nelesinti. Maisto likučių nereikėtų palikti ir pakrantėje. Paukščiais galima grožėtis iš šalies, netrikdant natūralaus jų elgesio.
Neperšlampami gaminiai ir PFAS
Turistaudami dažnai renkamės neperšlampamus drabužius, avalynę, palapines ar dėmėms atsparius gaminius. O tokių savybių suteikia perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos – PFAS.
Šios medžiagos padeda atstumti vandenį, riebalus ir nešvarumus, bet aplinkoje skyla labai lėtai. Europos aplinkos agentūra nurodo, kad PFAS iš tekstilės gaminių gali patekti į aplinką juos naudojant ir skalbiant, o vėliau kaupiasi dirvožemyje ir vandenyje.
Neperšlampamų gaminių atsisakyti nereikia. Tik prieš perkant verta įvertinti, ar atsparumas vandeniui ir dėmėms iš tiesų būtinas, rinktis gaminius be PFAS ir tinkamai juos prižiūrėti, kad tarnautų kuo ilgiau.
Iš dirvožemio – į vandenį
LGT primena, kad į dirvožemį patekusios medžiagos gali pasiekti tiek paviršinį, tiek požeminį vandenį. Nuo žemės paviršiaus medžiagas nuplauna lietus, jos kaupiasi dirvožemyje, juda su paviršiniu nuotėkiu arba kartu su besisunkiančiu vandeniu skverbiasi į gilesnius grunto sluoksnius.
Ar teršalai pasieks požeminį vandenį ir kaip greitai tai įvyks, priklauso nuo daugelio aplinkybių: pačių medžiagų savybių, dirvožemio ir grunto sudėties, sluoksnių laidumo bei požeminio vandens slūgsojimo gylio.
Visko atsisakyti nereikia. Svarbu nepamiršti: jei nematome – nereiškia, kad ir nėra.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba
Projekto vykdytoja – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
