Krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus vaikai pirmą kartą lankėsi lėlių teatre
Kaune, Lėlių teatro prieigose sekmadienį surengta tradicinė šventė „Į pasakų šalį – su fotoaparatu“ sulaukė netikėtų svečių – netrukus prasidėsiančiame krepšinio sezone „Žalgirio“ komandoje žaisiančio Darjušo Lavrinovičiaus ir jo šeimos – žmonos Editos bei sūnų 6-erių Tito ir 4-erių Darjušo.
Iš pradžių ketveriukė atėjo pasižvalgyti į pasakų personažus, atgyjančius teatro scenoje. Vaikų dėmesį išsyk patraukė kreivų veidrodžių karalystė. Titas, nors vyresnis, į veidrodį žiūrėjo kiek nedrąsiai, o mažėliui Darjušui, pakeltam ant tėčio rankų, išvystas iškreiptas vaizdas sukėlė daug juoko.
Krepšininkas stabtelėjo nusifotografuoti ir su vežime įsitaisiusio žaislinio senelio šeimynykščiais, kadaise aktyviai „vaidinusiais“ scenoje, bet dabar besimėgaujančiais užtarnautu poilsiu Lėlių teatro muziejuje. Iš pradžių džiaugsmingą šeimyninę nuotrauką mobiliuoju telefonu ėmėsi fiksuoti Edita, tačiau viena iš praeivių pasisiūlė padaryti bendrą ketveriukės nuotrauką, todėl mama greitai įsitaisė tarp lėlių, greta mažojo sūnaus.
Lavrinovičiai nespėjo apžiūrėti visų spalvingų spektaklių personažų, teatro užkulisius paliekančių tik kartą metuose. Prasidėjęs lietus privertė aktorius ir pagalbinį personalą brangų rekvizitą skubiai gabenti ten iš kur jis ir buvo paimtas – pastato vidų.
Nors renginys „Į pasakų šalį – su fotoaparatu“ baigėsi valandą anksčiau nei planuota D. ir E. Lavrinovičiai iš anksto buvo nusprendę sulaukti 14 valandą turėjusio prasidėti vieno populiariausių Lėlių teatro spektaklių – „Užburtos pilies paslaptis“.
Per netikėtai atsiradusią pertraukėlę krepšininko šeimyna nutarė pasivaišinti užkandžiais vienoje iš Laisvės alėjos kavinių. Po pasisėdėjimo skėčių nepasiėmę Lavrinovičiai per lietų teatrą pasiekė bėgdami per balas. „Vaikai prie lėlių ėjo labai atsargiai. Jie jas matė pirmą kartą, todėl buvo tokie nedrąsūs“, – sakė D.Lavrinovičius.
Titui ir Darjušui sekmadieninis vizitas į spektaklį buvo pirmasis gyvenime. Jų mama Edita neabejojo, kad įspūdžiai stebint scenoje atgyjančias lėles išliks visam gyvenimui. Po spektaklio dviejų berniukų tėvai turėjo ištverti tikrą klausimų ataką – „Kaip juda lėlės?“, „Ar tai – gyvi žmonės?‘, „Kas kuria spektaklius?“, „Kaip aktoriai spėja persirengti?“, „Ar lėlės šneka?“.
Tiek Darjušas, tiek Edita Lėlių teatre taip pat lankėsi po ilgo laiko. Pastarąjį kartą į vaikišką spektaklį jie buvo užsukę su klase pradinėse klasėse.
„Kartu praleidžiame mažai laiko, bet kai jo turime – maudomės baseinuose, einame į pramogų parkus, zoologijos sodą, kino teatrą, muziejus. Lėlių teatre vaikai buvo pirmą kartą. Bet jau dabar aišku – ne paskutinį!“ – sakė Edita.