„Gyvenimas toks nuostabus! Net jaunystėje to nebuvome patyrusios. Kas galėjo pagalvoti! Lyg vėl šešiolikos!“ – viena per kitą kalbėjo senjorės iš Kretingos. Į kolektyvą susibūrusios močiutės, kurioms per 70-imt, nuskrido į pasaulio šokių reitingo varžybas Maljorkoje ir iškovojo pirmąją vietą. „Mūsų senjorės tapo tikra bomba“, – kalbėjo jų vadovas choreografas Tadas Romeika.
Šiomis dienomis Maljorkoje, Ispanijoje, vyko WSDF (World Dance Sport Federation) varžybos, subūrusios dalyvius iš įvairiausių šalių. Lietuvai atstovavo du kolektyvai – Klaipėdos universiteto šokėjų „Danė“ ir Kretingos senjorių grupė „Danė – Pozityvas“. Abu ansamblius ruošė T.Romeika.
Klaipėdos universiteto šokėjų komandai paruošti šokį padėjo legendinės „Žuvėdros“ ilgamečiai vadovai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.
Kaip pasakojo treneris T.Romeika, čempionatui pasiruošti buvo vos du mėnesiai, dirbti teko intensyviai. Neseniai suburto ansamblio šokėjos čempionate dalyvavo pasipuošusios „Žuvėdros“ kostiumais, kuriuos kūrė dizainerė Aina Zinčiukaitė.
Merginos savo kategorijoje iškovojo pirmąją vietą.
Maljorka – lyg svajonė
Į Maljorką T.Romeika išsivežė ir šokėjų ansamblį iš Kretingos. Idėja skristi į kraštą, kuriame niekada gyvenime nebūta, taip uždegė pensininkes, kad šios pasiryžo ieškoti, kas galėtų paremti jų išvyką.
Choreografas T.Romeika prisiminė, kaip prieš penkerius metus ėmė mokyti šokti Kretingos Trečiojo amžiaus universiteto auklėtinių suburtą kolektyvą. Į Kretingos kultūros centrą atėjusios sinjorės drovėjosi. „Dalyvauti pirmame konkurse jas reikėjo įkalbinėti. Viskas pasikeitė po karantino, kai ėmėme visur važinėti, aktyviai dalyvauti renginiuose“, – pasakojo „Danės“ vadovas.
Idėja skristi ir dalyvauti konkurse Maljorkoje iš pradžių kaip svajonė atrodė ir pačiam T.Romeikai. Juolab kad kelionė pensininkėms iš tiesų brangi, prireikė ir nemažai biurokratinių kliūčių įveikti. Teko išmokti pasadoblio elementų.
Tačiau veiklios senjorės kreipėsi į savivaldybę, atkakliai rašė prašymą paremti jų išvyką. „Pavyko gauti pinigų kelionei. Vargu ar iš pensijų visos būtų galėjusios įsigyti kelionę“, – svarstė T.Romeika.
Po 260 eurų kainavo ir šokėjų suknelės. Tačiau šokėjos sugebėjo parašyti projektą ir gauti rėmimą.
Į Maljorką iš Kretingos išvyko keturiolika šokėjų, kurių jauniausiai 70, vyriausiai – 77 metai.
Nusilenkė ir teisėjai
Daliai šokėjų ši kelionė buvo pirma išvyka, laukė ir pirmas skrydis lėktuvu.
„Jos atsakingai ruošėsi. Repetavo ir viešbutyje, kartojo žingsnelius. Arenoje buvo labai karšta, bet jos vis tiek atsakingai repetavo. O kai pasirodė per konkursą – ūžė visa salė. Teisėjai joms lenkėsi! Tai tikra mūsų bomba!“, – teigė T.Romeika.
Jaunosios šokėjos netgi juokavo, kad pasisekė, jog šoko anksčiau nei Kretingos senjorės. Nė vienas kolektyvas nesulaukė tokio palaikymo.
Savo kategorijoje lietuvės laimėjo pirmąją vietą ir į namus išskrido pilnos euforijos.
Frankfurto oro uoste pakalbintos šokėjos neslėpė džiugesio. „Tai gyvenimo dovana aktyviai gyvenančioms senjorėms. Tai emocijos, ilginančios gyvenimą, o šokis tai jaunystės eleksyras“, – teigė Regina Lubienė.
Janina Mikučionienė pasakojo, kad šokio užsiėmimai – didžiausia dovana. „Ir kas galėjo pagalvoti, kad nuskrisime į Maljorką, ten šoksime ir dar pirmą vietą laimėsime! Gyvenimas nuostabus!“, – emocingai kalbėjo moteris.
Kretingiškės spėjo pasidžiaugti Maljorkos saule, pasimaudyti ir jūroje.
Nėra kada skųstis
Šokėjos viena per kitą teigė, kad dabar savo gyvenimo be repeticijų neįsivaizduoja. Juolab kad čia susirado ir draugių, neretai po treniruotės dar ir kavos kartu išgeria.
„Nėra kada skųstis, nėra kada dejuoti. O ir mūsų vaikai, anūkai džiaugiasi, kad judame, krutame. O kai į Maljorką išskridome – net akis išpūtė“, – juokėsi J.Mikučionienė.
Dauguma šokėjų – buvusios mokytojos, buhalterės. „Visos esame kažką baigusios“, – pridūrė.
Jų treneris T.Romeika teigė, kad senjorės – labai stropios. „Niekada nepraleidinėja treniruočių. Jei reikia kur pas gydytoją – atsiprašo. Niekada nėra pavedusios jei reikia kokiame konkurse dalyvauti“, – auklėtines gyrė choreografas.
Tuo metu šokėjos juokėsi, kad treneris neleidžia pasiduoti ir nieko nenori girdėti apie jų amžių. „Kai imame guostis, kad senos esam, jis griežtai pasako: „Kad negirdėčiau!“. Taip ir dirbam“, – juokėsi kretingiškės.