Kriminologijos ekspertas – apie Kaune įvykdytą dvigubą žmogžudystę: „Už logikos ribų“

Rezonansinių nužudymų fone ir intensyvių įtariamojo gaudynių įkarštyje mokslininkas interviu 15min įvardijo tris, jo požiūriu, šiame kontekste labai svarbius dalykus: užuojautą bei realią pagalbą aukų šeimoms, jautriai į nusikaltimus reagavusių gyventojų stresą ir teisėsaugos kompetenciją gaudant įtariamąjį bei siekiant nusikaltimus ištirti.

„Dabar, pagal tuos duomenis, kuriuos žinome, ar tai yra kažkiek tipinis, tikėtinas, nors ir „maniakiško braižo“ nusikaltimo siužetas?“, – 15min penktadienio pavakarę pasiteiravo (VU) Filosofijos fakulteto, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos nario A.Čepo.

Nužudymuose logikos iš viso nėra. Jei tampama žudiku, padaromas visiškai už logikos ribų esantis nusikaltimas.

– Visiškai ne! Tipinis nužudymas Lietuvoje – tai yra girtas, nuo alkoholio apsvaigęs žudikas, galimai nuo alkoholio apsvaigusi ir auka.

Mes darėme tyrimą tokį platų visų nužudymų Lietuvoje prieš kelerius metus, bet aprėpėme apie dvidešimties metų laikotarpį, tai:

• Aštuoniasdešimt procentų nužudymų: kaltininkas apsvaigęs nuo alkoholio;
• Šešiasdešimt procentų nužudymų: apsvaigusi ir auka, ir kaltininkas;
• Keturiasdešimt procentų nužudymų: ir kaltininkas, ir auka apsvaigo, gerdami kartu.

Tai čia yra tipinės aplinkybės, kurios gali būti vadinamos „standartiniu žmogžudystės scenarijumi“. O tai, kad nepažįstamas žmogus nužudytų kitą nepažįstamą žmogų – tai yra retenybė.

– Kaip vertinate visuomenės reakciją į šį įvykį? Kas lemia, kad daugelis žmonių išgyvena dėl šių nužudymų, net jaučia tiesioginę grėsmę sau bei savo šeimų nariams?

– Visuomenės reakcijos dar nelabai ir mačiau. Keista, kad, pavyzdžiui, mano „Facebook“ burbule ši tema praktiškai dar iš viso nėra prasimušusi.

Ir gali būti, kad tai yra gerai. Nes man išties tikėtina, kad daugelis žmonių į šitą situaciją žiūri ne kaip į baimės šaltinį. Nors baimė yra gerai! Baimė yra teigiama emocija šitoje vietoje.

Baimė yra gerai! Baimė yra teigiama emocija šitoje vietoje.

Aš manau, kad visai nereikia sakyt, kad žmonės, kurie įsigąsdina dėl to, kad įvykdytos dvi žmogžudystės, yra kažkokie kvailesni ar kažko nesupranta. Tikrai ne.

Aš manau, kad, tai yra labai okey rūpintis savimi ir vengti visokių galimų grėsmingų situacijų.

– O koks jūsų požiūris, savijauta?

– Labai labai skauda dėl tų žmonių ir dėl jų artimųjų. Žmonės, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir ją suteikti yra netgi svarbiau, negu sugauti patį kaltininką. Būtina suteikti kaip įmanoma daugiau rūpesčio merginų artimiesiems, nes skaudžiau turbūt neįmanoma, nei artimą žmogų prarasti taip netikėtai. Tikiuosi, pagalbos nusikaltimų aukoms tarnybos jau yra sureagavusios. Jos egzistuoja ir visada verta į jas kreiptis.

Ne tik aš, bet ir kiti galbūt žiūri į situaciją kaip į tragediją. Ir tragediją ne dviejų, o trijų žmonių. Nes realiai tam žmogui, kuris padarė tokias baisias veikas, tai irgi, na, gyvenimas sudužęs jau. Ir tą reikia tiesiog suprasti. Į ką labai atkreipiau dėmesį, kad kai šnekama apie jį, vis labai kartojama ir kartojama: uždaras, uždaras, uždaras, uždaras žmogus. Tai turbūt, kad ne itin daug socializavimosi galimybių turėjęs žmogus.

Turbūt, kad tai neradęs savęs žmogus. Samprotauju remdamasis ir tuo, kad žiniasklaidos pakalbintas vienintelis jį pažinojęs žmogus – tas, kuris su juo nebendravo jau dešimt metų. Tai tikėtina, kad tai žmogus, neįsitraukęs į visuomenės gyvenimą. Galbūt čia reikėtų tiesiog mums visiems susirūpinti, kad, kaip įmanoma mažiau Lietuvoje būtų žmonių, kurie jaučiasi nereikalingi, kurie, kurie neranda savo vietos gyvenime.

– Kaip tik ir ketinau jūsų klausti, ar galima mėginti aptarinėti tariamus įtariamojo motyvus, ar visgi tai būtų tik spekuliavimas šia tema?

– Tas galimas vienišumas – ne motyvas, ne motyvas. Čia tikrai būtų spekuliavimas. Nes vienintelė informacija, iš kurios ką nors galima daryti išvadą kažkokią, net ne išvadą, o tik spėjimus, tiesą sakant, tuščius, kad paminėta, jog jis labai uždaras žmogus. Uždaras ir mažos pajamų. Viskas.

– Fragmentiška informacija gali lemti labai stereotipišką vertinimą, tiesa?

– Stereotipai iš viso yra nedėkingas, klaidinantis reikalas, nes nepagrįstas išvadas galima padaryti ir iš penkiasdešimt kartų didesnės informacijos.

– Ar apskritai įmanoma iš anksto ieškoti motyvų, žudiko logikos, neturint visų duomenų ir tyrimo rezultatų apie žmogžudystes?

– Nužudymuose tos logikos iš viso realiai nėra. Jei tampama žudiku, padaromas visiškai už logikos ribų esantis nusikaltimas.

– Kaip vertinate teisėsaugos reakciją? Kai įvykis toks nestandartinis, ar bylos išskirtinumas gali išmušti iš vėžių kriminalistus, tyrėjus, kitus pareigūnus?

– Pareigūnai gali padaryti klaidų, bet ne daugiau ir ne didesnių, nei kiekvienas iš mūsų dirbdamas.

Labai profesionaliai dirbanti yra mūsų policija. Aš asmeniškai teisėsauga visiškai pasitikiu, kad viskas atliekama greitai ir tinkamai.

Remiuosi ir anksčiau ištirtomis bylomis, ir apskritai daug bendraudamas su policija, nes tenka su pareigūnais daug kartu dirbti įvairiuose projektuose. Žodžiu, policija tikrai nesutriko, susidūrusi su dviem iš eilės nužudymais.