Nors ne vienas iškilus mąstytojas yra postringavęs apie tai, kad „be karo nebūtų taikos“, karinių konfliktų netrokšta nei vienas sveiko proto žmogus. O kuomet to išvengti neįmanoma – būtina pranešti pasauliui. Būtent tokia yra Mindaugo Urbonavičiaus dokumentinė juosta „Begalinis koridorius“ (angl. „Endless corridor“), kurią antradienio vakarą Vilniuje pristatė tarptautinius projektus rengianti įmonė „Culture bridge“ ir jos vadovė Kristina Ivanova.
„Culture bridge“ yra kompanija, kuri organizuoja įvairius vakarus ir renginius. Kalbant apie juostą „Begalinis koridorius“, mes buvome atsakingi už Lietuvoje vykusius (filmas susideda iš Lietuvos, Rusijos, Armėnijos ir Gruzijos žurnalistų įspūdžių – aut. past.) darbus prieš ir po filmavimo. Arba trumpiau tariant, mes filmą prodiusavome. Žinoma, labai malonu, kad jau galime pasidžiaugti ir keturis metus trukusio darbo rezultatu. Į jį žmonės įdėjo daug laiko ir širdies“, – portalui Žmonės.lt pasakojo buvusi projekto „ŠarkA“ narė K.Ivanova.
Nors Kristina šios įmonės vadove dirba ne vienerius metus, visi ją kur kas geriau žinojo ne kaip įmonės vadovę, bet kaip dainininkę, merginų projekto „ŠarkA“ lyderę ar grožio studijos savininkę. O štai jai palikus muzikinį projektą, kuriame dirbo kartu su Gintare Valaityte ir Ieva Stasiulevičiūte, Kristina gali daugiau laiko skirti grožio studijai „Kristina“ ir tarptautinius projektus rengiančiai įmonei „Culture bridge“.
„Aš esu jau gal keturis metus gyvuojančios „Culture Bridge“ įmonės vadovė. Palikusi projektą „ŠarkA“ panirau į mėgiamą veiklą visu šimtu procentų. Šį vakarą pasitikau svečius, kurių buvo itin ilgas sąrašas. Stengiausi, kad visi jaustųsi gerai ir patogiai“, – kalbėjo Kristina.
Žinoma moteris patikino, kad šį filmą turėtų pamatyti ne tik vyresnės kartos atstovai, kurie dar vis mena karą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, bet ir jaunimas. Mat graudūs, skaudūs ir tragiški įvykiai apniko istorijos dulkėmis ir jaunuoliams yra beveik nepažįstami.
„Tai yra filmas, kurį turi pamatyti žmonės, norintys šiek tiek arčiau prisiliesti prie istorijos. Kalnų Karabacho kaimo Chodžaly tragedija atsispindi šioje juostoje“, – filmą pristatė „Culture bridge“ vadovė. Jo pažiūrėti atvyko ir Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada.
Į jau ketvirtąją šiais metais lietuviško kino premjerą (teatruose jau pasirodė Kristinos Buožytės fantastinė drama „Aurora“, Mario Martinsono erotinė drama „Tyli naktis“ bei režisieriaus Donato Ulvydo komedija „Valentinas vienas“ – aut. past.) susirinko ir saujelė žinomų Lietuvos žmonių. Dizainerė Ella Tatarinova, verslininkė Danguolė Stachura, televizijos žurnalistas Edvardas Žičkus su kolege Ingrida Kazlauskaite, Goda Skačkauskaitė, 2002-ųjų Mis Lietuva Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir kiti.
Apie filmą „Begalinis koridorius“
Tai – kvapą gniaužianti dokumentika, atkurianti dramatišką ir visą pasaulį prieš dvidešimtmetį sukrėtusią dabar jau neegzistuojančio Kalnų Karabacho Chodžaly miestelio tragediją.
Lietuvių susuktoje dokumentinėje juostoje „Begalinis koridorius“ atskleidžiama, kas vyko per šio regiono armėnų ir azerbaidžaniečių karinį konfliktą, kai per vieną naktį Chodžaly buvo sugriautas, šimtai civilių gyventojų nužudyti, suluošinti, paimti įkaitais ar dingę be žinios.
Filmas paremtas Lietuvos karo žurnalisto Ričardo Lapaičio prisiminimais, kuris 1992 metais į Azerbaidžaną atvyko turistiniais tikslais, bet netikėtai pateko į dramatiškų įvykių sūkurį.
Kaip jau rašėme anksčiau, filmo režisierius Mindaugas Urbonavičius pripažino, kad pelnyti tragedijos liudininkų pasitikėjimą nebuvo lengva. „Jų kultūroje nepriimta atvirauti, o į nelaisvę patekusių moterų vyrai draudžia joms apie tai pasakoti, nes tai – didelė gėda“, – tikino jis.