Kristina Kazlauskaitė: „Nemoku vaidinti meilės, kai jos nebėra“
Guviai suvelti blondinės plaukai, ryškokas makiažas ir... strykčiojantys velniukai akyse. Tokia Kristina Kazlauskaitė (65) žvelgia į žiūrovus iš kino ekrano: tik ką įvykusi filmo „Ir visi jų vyrai“ premjera vėl visiems priminė aktorės vardą ir atskleidė itin moterišką jos pusę.
„Ką jūs, ką jūs, juk tai – tik vaidmuo, – mojuoja rankomis Kristina, o paskui slapčia šypteli: – bet panašumų į tikrąją mane, neslėpsiu, ten yra...“
Į asmeninius santykius ji žvelgia labai atsargiai, į siūlomus darbus – irgi: jau tikrai nepriversite Kazlauskaitės daryti to, ko nenori. Turbūt ir režisieriaus Donato Ulvydo komandai teko šiek tiek pavargti, kol aktorę įkalbėjo filme „Ir visi jų vyrai“ pavirsti Vilma – karštakrauje ir kompromisų nepripažįstančia moterimi, be jokių dvejonių prieš kamerą nusimetančia drabužius ir net karste norinčia atrodyti patraukliai... Bet kai jau ji sutinka ko nors imtis, rezultatu visi būna patenkinti.
O ir kalbėtis su Kristina Kazlauskaite taip pat įdomu. Ji lyg cunamio banga. Iš pradžių, rodos, viskas tyku ir ramu, paskui vanduo staiga ima raibuliuoti, banga sukyla lyg emocijų vulkanas, plūsteli ir išsitaško į visas puses, o tada putodama atlėgsta, kol visai nurimsta. „Pati nuo savo jausmų pavargstu, o ką jau kalbėti apie aplinkinius – jie nuo tų mano emocijų atšoka, nes išsigąsta. Scenoje gerai, kai taškaisi emocijomis į kairę ir dešinę, bet tikrame gyvenime vyrus tai šokiruoja“, – emocingąją savo pusę atskleidžia Kristina.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Šiame numeryje taip pat skaitykite: