Kristina Radžiukynaitė-KaYra: „Europai nepakenks truputis saviironijos ir išsilaisvinimo“

Atlikėja prisipažįsta, kad kelialapis į finalą jai – malonus siurprizas. „Manau, kad Europai nepakenks truputis saviironijos ir išsilaisvinimo. Tegul blizgučiai neapakina, tegul pasirodo mūsų tikros, gražios ir skirtingos žmogiškos spalvos“, – apie savo pasirodymą kalba dainininkė.

Jau šį šeštadienį – atrankos į „Euroviziją“ finalas.  Kokiomis nuotaikomis gyvenate?

Stengiuosi ir mokausi nesitikėti iš aplinkos nieko. Kelialapis į finalą buvo ypač malonus siurprizas. Mano pagrindinis tikslas – nesiblaškyti ir susitelkti. Nuotaikos puikios, jaučiuosi jau laimėjusi, mano žinutė buvo išgirsta, o dabar toliau dirbame dėl dar geresnio rezultato.

Daina „Alligator“ – antrasis jūsų autorinis kūrinys. Minėjote, kad ši daina parašyta iš asmeninės patirties. Gal galite plačiau apie tai papasakoti, kokie išgyvenimai jus įkvėpė ir kuo šis kūrinys jums asmeniškai yra svarbus?

Šią dainą pradėjau rašyti grįžusi iš vieno filmavimo. Jame jaučiausi labai nepatogiai, pagavau save bandančią pritapti, atrodyti kitaip nei esu pratusi, todėl kilo mintis parašyti apie tai dainą. Dažnai bijome likti atstumti visuomenės, būti kitokie, likti nesuprasti, atrodyti keisti, o patogiausias būdas atrodo pasislėpti po personažu, užsidėti kaukę. Lygiai tas pats – artistui: kiekvieną dieną kuriame šimtus personažų žiūrovui, bandome jam patikti. Bet tikroji tragedija yra klausimas – o ar patiksiu, jeigu būsiu tiesiog savimi? Tad ši daina yra ironiškas žvilgtelėjimas į tai, kaip dažnai apsimetame tuo, kuo nesame.

Keli atrankų dalyviai iš konkurso pasitraukė dėl sveikatos problemų. Pati esate minėjusi, kad turėjote problemų su širdimi. Kaip jaučiatės?

Jaučiuosi puikiai, ačiū. Aš netgi manau, kad muzika gydo, o buvimas scenoje – sveika adrenalino injekcija. Stengiuosi neleisti jauduliui užvaldyti manęs, dirbu su savimi. O mano širdis – reguliariai prižiūrima ir tikrinama medikų, todėl jaučiuosi saugiai.

Kokia pagrindinė jūsų į „Euroviziją“ nešama žinutė ir kuo ji galėtų būti aktuali visai Europai?

Manau, „Alligator“ neturi nei amžiaus, nei lyties, nei rasės filtrų, ji tiesiog yra pritaikoma kiekvienam. Aš ją skiriu visiems jautriems žmonėms, kurie nors kartą gyvenime bijojo būti savimi, kuriems yra sunku save mylėti, ir kurie kartais jaučiasi kitokie. Tikiu, kad Europai nepakenks truputis saviironijos ir išsilaisvinimo. Tegul blizgučiai neapakina, tegul pasirodo mūsų tikros, gražios ir skirtingos žmogiškos spalvos.

Ką apskritai jūsų gyvenime reiškia „Eurovizija“? Ar kasmet sekate naujienas apie šį konkursą?

Šį konkursą seku nuo pat vaikystės. Kadangi mano šeima yra dideli patriotai, man „Eurovizija“ – galimybė parodyti pasauliui, kokią nuostabią, talentingą šalį turime. Ir nesame jau tokie maži, mūsų širdys – labai didelės. Mes galime labai daug. Man būtų labai didelė garbė atstovauti savo tautai. Apie konkurentus stengiuosi negalvoti, kaip jau sakiau, noriu susikoncentruoti į savo produktą. Bet manau, jog ši „Eurovizijos“ atranka yra labai įvairi, tiek dainų ir žanrų, tiek charizmatiškų asmenybių prasme.

Kodėl, jūsų nuomone, lietuviams niekaip nepavyksta išplėšti pergalės šiame konkurse? Ko mums trūksta arba kodėl mūsų nesupranta Europa?

Kaip tai nesupranta? Aš manau, kad viskas čia yra gerai. Man atrodo, tas liguistas pergalės troškimas mums trukdo pasidžiaugti. Juk ne vienas mūsų atlikėjas yra puikiai sužibėjęs konkurse, šauniai atstovavęs Lietuvai ir palikęs tikrai stiprų įspūdį Europai. Nemanau, kad reikia taip stipriai koncentruotis į pergalę, tai konkursas! Atsipalaiduokime, pasidžiaukime už savus, ir galbūt kada nors pasiseks visai netikėtai, kuomet nieko nestrateguosime ir nesistengsime visiems patikti ir įtikti.