Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius – 27 metus kartu: „Naivu santykiuose trokšti tik gerų akimirkų“

Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė su šeima 2018-aisiais / MARK & MIGLĖ Photography ir Gretos Skaraitienės nuotr.
Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė su šeima 2018-aisiais / MARK & MIGLĖ Photography ir Gretos Skaraitienės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2021-02-14 12:08
AA

Operos solistai Kristina Zmailaitė (47) ir Edmundas Seilius (46) skaičiuoja 18-tus santuokos metus, o judviejų romantiška draugystė tęsiasi jau 27-erius. Rugpjūtį per Žolinę susituokusi pora sako, kad diena tąkart pasitaikė pranašiška. „Buvo ir saulės, ir lietaus kaip iš kibiro. Taigi vestuvių diena buvo tokia, kaip ir pats santuokinis gyvenimas – nuo saulėtos ramybės iki lietingų audrų“, – neslepia pora, šiandien vis dar besilaikanti už rankų ir sutartinai kartojanti – kartu mums geriau, negu atskirai.

Paprašyta prisiminti judviejų su Edmundu pažinties istoriją, K.Zmailaitė šypteli, kad nuotaikingą pažintį dar 1993-aisiais jiedu prisimena it tai būtų nutikę vakar.

„Susipažinome Muzikos akademijoje, aš studijavau operos meną. Kadangi Edmundas už mane metais ir trimis mėnesiais jaunesnis, įstojo vėliau. Rugsėjį pamačiau ateinant naujus „fuksus“ – stovėjau koridoriuje, kai kažkas garsiai paklausė, kiek dabar valandų, o jam staiga atsiliepė toks gražus balselis: „bė dėšimt šėšios...“ Persisvėrėme per turėklus pažiūrėti, kas gi čia taip įdomiai šneka, ogi žiūriu – ateina toks gražuolis blondinas, su didžiule plaukų kupeta. Kaip mano viena profesorė sakydavo – toks nesukirmijęs baravykėlis...“ – juokiasi K.Zmailaitė.

Solistė Žmonės.lt pasakoja, kad šis jaunesnis žavus pirmakursis buvo priimtas iškart į antrą kursą, mat, juokiasi ji, pasirodė ne tik labai gražus, bet ir talentingas – taip netikėtai jiedu patapo kursiokais.

„Panašu, kad kritau jam į akį, nes vis sukosi aplink, akys vis būdavo į mane nukreiptos. Bendros paskaitos, kuriose – ir vaidyba, ir šokiai, tai jis būtinai atsistos su manimi šokti, žiūrėk, ir vaidinant vis prie manęs netikėtai atsirasdavo... Taip ir prisijaukino. Štai ir 27 metai kartu – užtat, kad niekas strimgalviais nepuldavo į glėbį, o susipažindavo, vienas kitą pamatydavo įvairiose situacijose“, – sako Kristina.

Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė / Gretos Skaraitienės nuotr.

Įsisiūbavus jausmams Edmundas netruko ir pasipiršti, bet, juokiasi pašnekovė, ar labai jauna buvo, ar pernelyg racionalaus proto, tačiau tekėti neskubėjo.

„Pirma meilė dažniausiai asocijuojasi su visokiomis jausmų audromis, spontaniškais poelgiais, bet aš kažkaip buvau labai racionali – gal mamos bijojau, įsivaizdavau, kad lieps pirmiausiai mokslus baigti, o ne skubėti „ženytis“.  Žodžiu, kalbų apie vestuves buvo ne kartą ir, jei Edmundo valia, tai būtų galėję įvykti anksčiau, tačiau gerų dalykų kartais reikia palaukti“, – smagiai kikena K.Zmailaitė.

Kantrybės ir darkart – kantrybės

O laukti, panašu, buvo išties verta – 27-erius metus kartu esanti pora šiandien jaučiasi tvirtai ir į šalis dairytis neketina, tačiau neslepia, kad santykiuose būta įvairių etapų.

„Natūralu, kad per tiek metų mūsų šeimoje buvo visko, bet man kyla kitas klausimas – kodėl tokių „dinozaurų“ kaip Seiliai vis dar yra? Manau, kad tai lemia charakterio vertybės, kurias atsinešame iš šeimos. Mes abu esame geležinės, o gal greičiau – plieninės – kantrybės.

Gali atrodyti, kad gyvename be jokių rūpesčių, tik kvailiojame ir pokštaujame, bet taip nėra – tiesiog vienos poros labai mėgsta akcentuoti sunkumus ir negandas, o mes nusprendėme, kad nebūsime tokie, kur skundžiasi. Edmundas gal kartais ir norėtų pasiguosti, bet aš sakau tam griežtą ne“, – šypteli.

Abu vienas kitam padedame išsilaižyti žaizdas, būna ir tikrai sunkių momentų.

Kantrybės Kristina sako išmokusi ne tik iš savo tėvų, bet ir mokykloje – jau nuo vaikystės supratusi, kad tuščiai skųstis nėra prasmės.

„Pamenu, mano klasės auklėtoja buvo režisieriaus Aido Giniočio mama – lituanistė, mus mokiusi ir įvairių gyvenimiškų dalykų. Ji mokė nesiskųsti be reikalo – man tas labai įsiminė ir gyvenime šiuo patarimu vadovaujuosi iki šiol. Nei mamai, nei broliui, nei vaikams stengiuosi nesiskųsti ir nekišti savo problemų – išskystu tik prie Edmundo. Abu vienas kitam padedame išsilaižyti žaizdas, būna ir tikrai sunkių momentų, tačiau vienas kitą palaikome ir keliaujame toliau“ – atvirauja ji.

Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius / „Mark&Miglė“ nuotr.

Paklausta, kas jiems padeda puoselėti ilgalaikius santykius, Kristina ilgai negalvoja – anot solistės, jeigu juos puoselėji, jie ir vystosi, tad kiekvienas turėtų rasti savo meilės kalbą, svarbu stengtis ir judėti pirmyn.

„Toks jausmas, kad žmonės pradėjo tiesiog bėgti nuo problemų, o ne jas spręsti. Kitas žmogus jums problemų neišspręs, viskas priklauso nuo jūsų paties elgesio. Kartais susidaro įpūdis, kad tampame vis labiau išlepę ir, užuot įdėję pastangų, tiesiog pasiduodame“, – svarsto.

Laimė būti po vienu stogu

Antrasis karantinas ir nestabili pandemijos situacija pakeitė ir Seilių šeimos kasdienybę – abu prisitaikė dirbti nuotolinį pedagoginį darbą, namuose 16-metė dukra Barbora taip pat mokosi nuotoliniu būdu, o jaunėlė trimetė Elžbieta kurį laiką dėl karantino nelankė darželio, taigi šeimai, kaip ir daugeliui kitų, namuose teko ir dirbti, ir mokytis, ir ilsėtis.

„Mes gyvename gerais laikais, tikrai visko turime. Man atrodo, kad žmonės dabar kiek išlepę, kartais patys nebežino, kas jiems darosi ir ko trūksta. Prasideda kažkokie keisti savęs ieškojimai, kuriems staiga šeima pradeda trukdyti. Mes neturime kada galvoti apie tokias kvailystes – dirbame savo darbus, auginame kartu vaikus ir motyvuojame save patys, nepaisant to, kad tikrai ne visada viskas sekasi taip, kaip įsivaizduoji jog turėtų.

Aišku, pajutome tai, kad negalime laisvai judėti, pakeisti aplinkos, o kartais juk tikrai norisi ir susitikti su kažkuo, ir išeiti vakarienės. Bet iš principo – to netekus jokios tragedijos nėra, esame viskuo aprūpinti, tereikia sėsliau pabūti namuose su visais patogumais. Žinoma, jeigu lieki visiškai be pajamų – jau kita kalba, bet kai skundžiasi visko turintys...“ – retoriškai nutyli K.Zmailaitė.

Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus šeimos akimirkos / MARK & MIGLĖ Photography nuotr.

Visgi ji prisipažįsta, kad pradžioje jų šeimai taip pat reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie naujos realybės, tačiau įsivažiavę jie kasdien dėl apribojimų sako nesiskundžiantys.

„Visiems sutilpti vienoje erdvėje su visomis savo veiklomis ir norais – tikrai buvo šioks toks iššūkis, tačiau visi esame šioje realybėje, mes gi nebuvome kažkokie išskirtiniai, kad jaustumėmės nuskriausti. Be to, ar tu gali kažką pakeisti šioje situacijoje?“ – svarsto Kristina, prisipažinusi, kad nors ir labai saugojosi, koronavirusu prasirgo visa Seilių šeima, išskyrus pagrandukę.

Pašnekovė svarsto, kad didžiausias šokas galbūt ištiko poras, kurios nebuvo pratusios kartu leisti daugiau laiko, nes, kitu atveju, sunku suprasti, kodėl būdami karantine žmonės skundžiasi perdegusiais santykiais.

„Mes kartu jau ir seniau buvome ir scenoje, ir namuose, tad karantinas nėra mums šokas ir neregėta realybė. Ir šiaip, galvojant iš esmės, – jeigu su savo žmogumi pusę metų negali pabūti sėsliau po vienu stogu – gal tikrai kažkas santykiuose nelabai gerai? – svarsto. – Juk ne kalėjime sėdite. Jeigu gera kartu būti tik valandą per savaitę, o ilgiau jau pabosta, nežinau, aš turbūt susimąstyčiau...“

Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Vaikai, skyrybos ir… esmių esmė

Pagrandukės Elžbietos pora susilaukė kiek vyresniame amžiuje, tad netruko sulaukti klausimų – ar nebus sunku auginti naujagimį po tokios pertraukos, vėl panirti į jau pamirštus kūdikystės reikalus.

„Kai auginau Barborytę, Edmundas labai intensyviai siekė karjeros, tad pirmus trejus metus praktiškai viena ją ir auginau – tikrai nuoširdžiai trejus metus galiu braukti iš gyvenimo. Taip, tada aš tikrai pykau – jaučiausi palikta viena, tačiau suvokiau – tai praeis“, – atvirauja Kristina.

Visai kitaip motinystė dėliojosi gimus jaunėlei – šįkart ir vyras pilnai prisideda auginant dukrelę, o ir močiutės padeda.

„Oi, čia tokia Edmundo meilė... Net nepajutau, kaip šie pastarieji treji metai prabėgo – patirtis kardinaliai kitokia. Bet gyvenimas toks ir yra – jame visko būna, visokių etapų ir visokių emocijų. Naivu būtų trokšti tik gerų akimirkų“, – reziumuoja.

Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus šeimos akimirkos / MARK & MIGLĖ Photography nuotr.

Ar sunkumai auginant vaikus poros nebuvo privedę prie svarstymų apie skyrybas? Dabar vis dažniau pasigirsta naujienos, kai pora deklaruoja meilę, tačiau sulaukę kūdikio vos po kelių metų pasuka skirtingais keliais.

„Aš nesuprantu to „išskydimo“ atsiradus vaikams – na, ir kas, kad jie kažkiek nemiega, rėkia, kartais sunervuoja? Vaikai yra laimė – visi klyksmai ir ožiai pasibaigia, reikia turėti tik šiek tiek kantrybės. O jeigu jums iš esmės geriau be vaikų – tai kam jų turėti? Galima gyventi ir be jų, o ne susilaukus galvoti, kad tai vos ne kažkokia bėda. Atsakykite patys sau – ar geriau pasijaustumėte, jeigu jų nebūtų? Nemanau... Mano pačios tėvai neišsiskyrė, nors gyvenime turėjo tikrai sunkių momentų. Būkite kantresni“, – ragina solistė.

Ji atvira – jokios pasaulio scenos ir šlovė niekada neprilygtų šeimyninės laimės pilnatvei, tačiau viskas turi savo kainą, tad Kristina čia keliskart pamini seną patarlę, kuri tinka ir santykiams: „Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi.“

„Manau, kad šeima yra didžiausia vertybė gyvenime. Taip, karjera yra svarbu, mudu scenos žmonės, vertiname tai, atiduodame visą širdį, bet tai nekeičia esmės, kad gyvenimo pamatas yra šeima. Tai, ką mes susikūrėme, yra visa ko esmė“, – užtikrintai sako ji.

Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus šeimos akimirkos / MARK & MIGLĖ Photography nuotr.

Dairytis į šalis ir galvoti, kad pas kaimynus žolė vešlesnė – ne Seilių šeimos bruožas, geriau stipriau susikibti rankomis su tuo, kas šalia.

„Mudu stengiames irtis į priekį kartu, nepasiduoti. Kas iš to, jeigu dabar išsiskirsime, išsidraskysime? Negi jis susiras geresnę? – juokiasi K.Zmailaitė. – Ir aš juk geriau nerasiu – o ir ar norėčiau ieškoti? Nematau prasmės užsiimti kažkokiais ieškojimais, geriau pagalvoti, kaip išspręsti problemas su savo jau turimu žmogumi. Ar tam mes kūrėme šeimą, kad išsilakstytume? Prieš skirdamiesi pagalvokite, ką jūs tuo pasieksite? Ar esate tikri, kad naujas mylimasis ar mylimoji labiau mylės?“

Žmonės pamiršta, kad santykiai nėra vien medaus mėnuo...

„Jeigu pora galvoja apie vaikus, apie šeimą, man rodos, reikia aptarti šiuos dalykus, suvokti, kad tų euforijos momentų bus ne visada, tad ar ta antra pusė pakels tai? Ar bus su tavimi sunkiais momentais, o ne tik tada, kai linksma ir lengva? Žmonės pamiršta, kad santykiai nėra vien medaus mėnuo“, – priduria pašnekovė.

Kristina svarsto, kad ši taisyklė tinka ne tik antrajai pusei, o ir draugams – juk tikri draugai ne tie, kur atsiranda tik tuomet, kai viskas gerai, kai kartu galima linksmintis ir nerūpestingai leisti laiką. Tikri draugai šalia bus ir tada, kai jiems iš to nebus jokios naudos.

K.Zmailaitė pabrėžė, kad ji neturi omeny išties sudėtingų situacijų, kuomet šeimoje yra smurtas ar panašūs dalykai, kurių nepavyksta sutvarkyti ir išsaugoti pagarbių santykių. Tokiais atvejais skyrybos gali būti vienintelė teisinga išeitis.

Kartu lengviau, negu atskirai

„Kai Edmundo nėra šalia, atrodo, kad nėra dalies manęs“, – jautriai sako Kristina. Tiesą sakant, santykiuose dažniausiai praskystu aš, bet tada Edmundas mane pastato į vietą.“

Taigi sutuoktiniai sako papildantys vienas kitą, o bėgant metams tiesiog kartu mokosi  žiūrėti į viską paprasčiau.

„Nežinau, ar mudu čia jau taip sulipome, bet jeigu tik pabūname ilgesnį laiką atskirai – pradedame pyktis. Ne tai, kad džiaugtumėmės laisvu laiku, ilgėtumėmės, o išeina kažkoks atvirkščias variantas – būnant kartu mums lengviau, negu atskirai“, – prisipažįsta.

Pašnekovė svarsto, kad per tiek metų kartu taip susigyveno, jog antrai pusei nesant šalia jaučiasi kažkoks trūkumas – pradedant nuo to, kad vakare stinga jaukaus prisiglaudimo ir pokalbių, baigiant paprasčiausiais buities dalykais. Kristina atsiminė kartą namuose sugedus buities prietaisui ir trys moterys jo niekaip nesutaisė, o štai grįžęs E.Seilius išsprendė problemą per kelias minutes.

„Edmundas tada juokėsi: „Kai aš mirsiu, turbūt sugrius namas“.  Ir tai tiesa – mums jo labai reikia. Visomis prasmėmis“, – šypteli K.Zmailaitė.

Operos solistų šeima – Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius (65 nuotr.)
+59