Krūties vėžio istorijos: viena 50 metų ieškojo, kita netikėtai rado
Kai klausai gyvenimo iššūkį vėžiu priėmusių moterų pasakojimų, tikrai nesitiki išgirsti, kad tokią naujieną galima priimti ramiai. Tačiau būtent apie ramybę, atrodytų, žemei slystant iš po kojų, kalba dvi moterys.
Viena iš jų – Irena vėžio savo organizme ieškojo beveik 50 metų. Kita – Dalia – apie pažengusią ligą sužinojo po planinės operacijos, niekaip nesietos su vėžiu.
Vilnietė Dalia apie užklupusią ligą sužinojo prieš kiek daugiau nei dvejus metus. Tuo metu jai – menininkei, dėstytojai, fotografei – buvo 27 metai. Žinia trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
„Kreipiausi į medikus dėl guzelio krūtyje. Kadangi jie dažnai pasitaiko, tai nebuvo jokio įtarimo, kad kažkas rimto“, – pasakoja Dalia.
Medikai merginą patikino, kad esą tokio jauno amžiaus moterims nebūdinga sirgti onkologinėmis krūtų ligomis. Nė nebuvo atlikta biopsija naviko tyrimui. Dalia gulėsi ant operacinio stalo operuoti darinio visiškai rami. Tačiau po operacijos išgirdo, kad tai greičiausiai – ne šiaip guzelis, o trečios stadijos krūties vėžys.
Medikai greičiausiai nebūtų parinkę tinkamų žodžių, tokių, kokiais apie ligą informavo mama: „Išsiskyrei su vienu vėžiu (buvusio vaikino horoskopo ženklas), bet dabar turėsi kitą.“
Naujieną mergina sužinojo ne iš medikų, o iš savo mamos. Tuo metu pyktelėjo ant gydytojų, kad šie apie ligą pirmiausia pasakė po operacijos dukters lankyti atėjusiai mamai, o ne jai. Tačiau medikai greičiausiai nebūtų parinkę tinkamų žodžių, tokių, kokiais apie ligą informavo mama: „Išsiskyrei su vienu vėžiu (buvusio vaikino horoskopo ženklas), bet dabar turėsi kitą.“
Dalia pasakoja, kad išgirsti naujieną buvo labai netikėta, o pirma mintis – „blogiau jau turbūt nebebus“. Tačiau su pirmąja mintimi atėjo ir ramybė.
„Patiko tas mamos humoras, – šypteli moteris. – Be to, tuo metu turėjau kitų, ne sveikatos problemų. Buvau labai sutrikusi, nežinojau, ko noriu. Užklupusi liga mane labai sustiprino“, – sako Dalia.
Ligą ignoravo
Dalia kovai su liga pasirinko savotišką taktiką – ji vėžį tiesiog ignoravo. „Aš nepatikėjau, kad sergu. Gyvenau sau toliau, tik žinodama, kad gal nebeilgai“, – prisimena moteris.
Tarp gulėjimų ligoninėje ir operacijų, moteris pasakoja gyvenimą ėmusi semti pilnom saujom.
„Nuotykiai, lakstymai, džiaugsmas kiekviena diena, mažai miego, daug veiklos. Net nežinau, iš kur tiek sveikatos buvo. Gal adrenalinas“, – juokauja Dalia.
Bet ar lengva laikytis tokių nuostatų ir surinkti visą stiprybę, kai ligoninėse tenka susidurti su daug sunkiau diagnozę priimančiais žmonėmis?
„Ligoninėje praleidau daug laiko, sutikau ne vieną. Nebendravau su tais, kurie sunkiai laikėsi, man jie atrodė silpni. Aš nenorėjau galvoti apie ligą. Viską, ką sakė medikai apie rimtą padėtį, ignoravau. Dariau ką sakė ir nesigilinau, nekovojau. Tiesiog ignoravau. Nenorėjau žinoti, kaip viskas rimta“, – paaiškina Dalia.
Taktikos laikėsi ir šeima
Kovojant su liga labai padėjo ir šeimos, draugų palaikymas. Tiksliau, laikymasis Dalios pasirinkto ligos ignoravimo: „Jie neparodė, kad sergu. Net tada, kai mūvėjau rožinės spalvos plaukų peruką.“
Moteris vardija ir vėžio pamokas: mažiau save spausti, mažiau disciplinuoti, imti ir daryti tai, ko iš tiesų norisi.
Dienos, kai iš medikų išgirdo, kad liga – įveikta, nesureikšmino.
„Taip ir turėjo būti. Ramiai reagavau, nes niekada nesijaučiau serganti, neleidau sau sirgti“, – prisimena Dalia.
Po viso gydymo, dar beveik 5 metus reikia reguliariai tikrintis.
Su liga susidūrusioms moterims Dalia linkėjo keleto dalykų – klausyti medikų nurodymų, nustoti savęs gailėti ir labiau save mylėti. Būti stipriomis ir protingomis.
Su ligos nuojauta – 50 metų
Kaunietei Irenai – 75-eri. Diagnozę – krūties vėžys, ji išgirdo prieš ketverius metus. Tačiau ilgus metus farmacininke dirbusi moteris su mintimis apie ligą, galima sakyti, gyveno beveik penkiasdešimt metų.
Pirmą kartą akis į akį su liga ji susidūrė būdama 22 metų. Studijuodama moteris dalyvavo operacijoje, kurioje buvo operuojama pažengusiu krūties vėžiu serganti moteris. Po šios paskaitos išgirsta dėstytojo rekomendacija – reguliariai tikrintis pačioms, buvo lemtinga.
„Grįžau namo, apsičiupinėjau. Užčiuopiau du guzelius. Išsigandau, kitą dieną nulėkiau pas gydytoją. Netrukus keliavau pas onkologą. Apžiūrėjo, nuramino, kad nieko baisaus – sako, pagimdysi, nebebus. Davė vaistų – pridūrė, kad gerti net nebūtina ir tiek“, – prisimena Irena.
Gal dėl to, kad dirbo medicinai artimoje srityje – farmacijoje, moteris buvo atkreipusi dėmesį į savo šeimos ligų istoriją. Žarnyno vėžiu sirgo net keletas šeimos narių iš motinos pusės. Dėl šio žinojimo kaunietė, prideramai rūpinosi savo sveikata. Lietuvoje atsiradus galimybei tikrintis krūtis mamografu, ėmė tai daryti reguliariai: kas keletą metų. Po vienos tokių apžiūrų, prieš ketverius metus, ir teko gultis ant operacinio stalo. Ir tada diagnozė – pirmos stadijos krūties vėžys.
„Išgirsti diagnozę – vėžys, aišku, ne tas pats, kas išgirsti pasiūlymą išgerti kavos: atrodo, nieko neprisimenu – ką gydytojas rekomendavo daryt, valgyt, ko nedaryt“, – sako kaunietė Irena.
„Išgirsti diagnozę – vėžys, aišku, ne tas pats, kas išgirsti pasiūlymą išgerti kavos: atrodo, nieko neprisimenu – ką gydytojas rekomendavo daryti, valgyti, ko nedaryti“, – sako kaunietė Irena ir priduria, kad nors sutriko, blogiausio scenarijaus iškart nekūrė.
Greičiausiai dėl to, kad ji daug metų galvojo apie onkologinius susirgimus ir apie tai, kad anksčiau ar vėliau jie gali paliesti pačios gyvenimą. Be to, įvairios krūtų ligos kankino daugelį metų.
Nors pripažįsta – trys savaitės, per kurias buvo tiriama, ar išoperuotas navikas yra piktybinis ar ne, buvo labai neramios ir atrodė labai ilgos.
„Labai sunkus laikas. Kas nėra to patyręs, nė negali įsivaizduoti“, – sako moteris.
Laimei, gydant laiku aptiktą ligą, neprireikė net chemoterapijos.
„Vėžio universitetas“
Susirgusi onkologine liga, Irena teigia išėjusi visą „vėžio universitetą“ – medikų kabinetų durų varstymą, vaistų dozes, laukimą, aplink esančių kovos stebėjimą, kainuojantį nemažiau jėgų nei pačios gijimas.
„Teko matyti sukrėstas moteris. Dalis jų net nenorėjo sakyti savo šeimos nariams apie ligą. Guodžiau, atkalbinėjau – juk negalima slėpti tokio dalyko nuo namiškių. Arba matyti sergančias jaunutes moteris, kurių dar vaikai maži, labai skaudu“, – sako Irena.
Susirgusi, Irena atrado onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugiją, kurios veikloje dalyvauja iki šiandien, nors jau yra pasveikusi nuo krūties vėžio.
Likimo draugės, sako Irena, susirinkusios apie ligas mažai šneka. Gal pakanka paties pabuvimo kartu. Tarp savų. Susidūrusių su vėžiu.
„Nesu piešėja, bet eisiu ir į dailės terapiją. Mes susirinkusios bendraujame, kalbame – ką gražaus matėme, kokį lapą rudeninį, dar ką. Apie ligas mažai kalbame“, – linksmesniu balsu sako moteris.
Gatvėje mašina gali partrenkti, dar kas atsitikti – ir ta pati mirtis. Tai kodėl vėžio reikėtų kažkaip ypatingai bijoti? – klausia Irena.
Anot Irenos, nors ir pasveiksta, liga pakeičia sirgusįjį visam gyvenimui. Kartais ligoniai ir po keleto metų atkrenta, leidžiasi į naują kovą už gyvenimą.
„Nepamirštu, kad sirgau, bet apie tai stengiuosi negalvoti.
Žinote, visos ligos nemalonios, o šitos dar ir gydymo procesas ilgas, galimas atkritimas.
Bet kita vertus, ko čia bijoti – gatvėje mašina gali partrenkti, dar kas atsitikti – ir ta pati mirtis. Tai kodėl vėžio reikėtų kažkaip ypatingai bijoti?“ – retoriškai klausia Irena.
Spalio 15 – Pasaulinė krūties diena
Visas spalio mėnuo pasaulyje minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Mėnesio viduryje – spalio 15 dieną minima ir Pasaulinė krūties diena.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Apie 17 atvejų iš šio skaičiaus diagnozuojama vyrams.
Instituto pateikiamais 2012 metų duomenimis, tiek moterims, tiek vyrams, dažniausiai nustatoma II krūties onkologinių susirgimų stadija.
Nuo 2005 metų Lietuvoje galimybę nemokamai pasitikrinti krūtis turi moterys, kurioms nuo 50 iki 70 metų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, tokia galimybe pirmąjį šių metų pusmetį pasinaudojo daugiau nei 51 tūkst. moterų, o per 2015-uosius – per 96 tūkst. moterų. Tačiau programa pasinaudoti galėtų daugiau moterų – Lietuvoje yra daugiau nei 451 tūkst. 50–69 metų moterų, prisirašiusių prie poliklinikų.
Kitų prevencinių programų, vykdomų dėl krūties ligų ir apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, nėra.
Finansuojama rekonstrukcinė operacija
Krūties vėžiu sirgusios moterys gali pasinaudoti kitomis paslaugomis, kurias finansuoja VLK. Krūties onkologinėmis ligomis sirgusios moterys gali pasinaudoti rekonstrukcinėmis krūtų operacijomis. Kiekviena pacientė šios operacijos galimybes turi aptarti su gydytoju. Tiesa, yra išlyga – pacientė turi būti drausta privalomuoju sveikatos draudimu.
Pagal gydymo įstaigų, kuriose atliekamos šios operacijos, pateiktus duomenis, 2015 m. buvo 378 atvejai, kai atlikta augmentacija, iš jų – 93 atvejai apmokėti PSDF biudžeto lėšomis. Šiemet I pusmečio duomenimis tokių atvejų, kai atlikta augmentacija, buvo 253, iš jų 81 atvejis apmokėtas PSDF biudžeto lėšomis.
Šias operacijas atlieka: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, VšĮ Kauno klinikos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė.