Krūties vėžio prevencija – ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?

Moters krūtinė / Fotolia nuotr.
Moters krūtinė / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
A
A

Nuo 2014 metų rudens Medicinos diagnostikos ir gydymo centre nemokamai atliekama atrankinė mamografinė patikra (rentgeninis krūtų tyrimas) krūties vėžio nustatymui. Šioje patikroje gali dalyvauti 50-69 metų moterys, draustos privalomuoju sveikatos draudimu ir turinčios šeimos gydytojo siuntimą. Tyrimas atliekamas vieną kartą per du metus su naujos kartos mamografu, kuriuo galima tirti ne tik stovinčią, bet ir sėdinčią neįgaliųjų vežimėlyje moterį. Tyrimo metu matoma 2 cm daugiau krūties, nei tiriant kitais aparatais. Nuo kokio amžiaus atliekama atrankinė mamografinė patikra, ir kokiai moterų grupei ji nepatartina?

Pagal 2013 metų krūties vėžio diagnostikos standartą, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio krūties ligų specialistai, mamografija turėtų būti atliekama vyresnėms nei 30-ies metų moterims tik tais atvejais, jei moterį tiriantis gydytojas įtaria piktybinę krūties ligą.

Vida Petraitienė / Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr.
Vida Petraitienė / Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr.

Visoje Vakarų Europoje mamograma privaloma atlikti nuo 40-ies metų, nepriklausomai ar moteris turi nusiskundimų ar ne. Mėnesinių laikotarpiu, nėščioms, jaunesnėms negu 30 metų moterims šis tyrimas neatliekamas, išskyrus tuos pavienius atvejus, kai kliniškai gydytojas įtaria piktybinę krūtų ligą.

Lietuvoje sergamumas krūties vėžiu nuolat didėja. Krūties vėžys yra dažniausia moterų liga pasaulyje. PSO duomenimis 2008 metais buvo nustatyta 1 384 155 nauji krūties vėžio atvejai pasaulyje.

Per 15 metų sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje padidėjo 78,7%, kasmet diagnozuojama apie 17 000 naujų vėžio atvejų ir šiuo metu gydoma apie 80 000 žmonių (Lietuvos vėžio registro duomenys).

Iš visų 2009 metais diagnozuotų piktybinių navikų 18% sudaro krūties vėžys Lietuvos vėžio registro duomenimis – tai pagrindinė 40-55 metų moterų mirtingumo priežastis. Sergant krūties vėžiu, 5 metų išgyvenamumo tikimybė nustačius I stadiją – 95%, II – 85%, III – 50%, IV – 18%.

Lietuvos vėžio registro duomenimis sergamumas krūties vėžiu pagal amžių pasiskirsto taip: iki 50 metų – 25%, nuo 50 iki 64 – 33%, virš 64 – 42%. Įvertinus šiuos duomenis tampa aišku kodėl į atrankinę mamografinę programą įtraukiamos moterys nuo 50 iki 69 metų.

Krūties vėžio profilaktika

Iš visų 2009 metais diagnozuotų piktybinių navikų 18% sudaro krūties vėžys Lietuvos vėžio registro duomenimis – tai pagrindinė 40-55 metų moterų mirtingumo priežastis

Pagrindinė rekomendacija moterims – savityra. Kiekviena moteris, praėjus 2-3 dienom po mėnesinių, turėtų prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis.

Apžiūros metu galima įvertinti krūtų dydžio skirtumus, odos įdubimus, krūties deformaciją, patikrinti ar nėra išskyrų iš spenelių ir jei jos yra, tai kokios spalvos (kraujingos išskyros – pavojaus signalas), apsičiuopti krūtis, įvertinant ar nėra apčiuopiamų sustandėjimų ar darinių.

Daugelį moterų vargina priešmenstruaciniai krūtų skausmai, tačiau jeigu jie intensyvėja ir savityros metu randamas bent vienas iš anksčiau aprašytų požymių rekomenduojama kreiptis į krūties ligų specialistą (mamologą).

Antrinės klinikinės profilaktikos kryptis glaudžiai susijusi su ankstyva diagnostika. Navikai niekuomet neatsiranda staiga. „Nėra vėžio be ikivėžio“ (prof. L.Griciūtė ir S.Uleckienė, J.Didžiapetrienė). Ikinavikiniais procesais laikytinos krūtų gerybinės ir ikivėžinės ligos.