Kruvinas Pablo Escobaro pasaulis: įdomybės apie žymiausią Kolumbijos narkotikų baroną
Naujajame trileryje „Eskobaras: Kruvinas rojus“ (angl. „Escobar: Paradise Lost“), kuris Lietuvą pasieks jau sausio 2 dieną, Lietuvos žiūrovai turės progą žvilgtelėti į prabangos ir negailestingo žiaurumo kupiną garsiojo Kokaino karaliaus, Medeljino kartelio galvos Pablo Escobaro gyvenimą. Jo vardą kolumbiečiai iki šiol prisimena ir su ilgesiu, ir su aršia pagieža.
Filme „Eskobaras: Kruvinas rojus“, ko gero, žinomiausią pasaulio narkotikų baroną įkūnijo Puerto Riko aktorius Benicio del Toro. Tačiau kokia asmenybė slepiasi už jau kultiniu tapusio Pablo Escobaro vardo? Koks buvo žmogus, vienu metu kontroliavęs net 80 proc. visos pasaulio kokaino prekybos? Pateikiame rinktines įdomybes apie ištaigingą ir stebinantį jo gyvenimą.
Nusikaltėlis nuo mažų dienų
Nuo vaikystės milijonieriumi svajojęs tapti Pablo nusikaltimais verstis pradėjo dar paauglystėje, vogė automobilius, prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis ir netikrais loterijos bilietais. Aštuntajame dešimtmetyje Escobaras susiviliojo narkotikų prekyba, o 1975-aisiais užėmė vietos narkobarono Fabio Restrepo vietą. Kalbama, kad Pablo pats jį nužudė, norėdamas perimti prekybos narkotikais tinklą.
Turtas buvo skaičiuojamas milijardais
Pablo Escobaro turtų mastą buvo sunku įsivaizduoti – klestėjimo metais per vienerius metus jis uždirbdavo daugiau kaip 20 milijardų JAV dolerių. Vien gumytėms pinigams surišti kartelio apskaitininkai per mėnesį išleisdavo po 2,5 tūkst. JAV dolerių!
Pats buvo „švarus“
Pablo Escobaras pats nevartojo kokaino, kuriuo prekiavo. Jis rėmėsi posakiu, esą „Kolumbijos narkotikų prekeiviai nemiega savo pačių paskleistuose nuoduose“.
Turėjo ir lėktuvų, ir povandeninių laivelių
Pirmiausia Pablo Escobaras kontrabandinį kokainą siųsdavo senų lėktuvų ratuose ir pačiuose lėktuvuose, o pilotai galėdavo užsidirbti šimtatūkstantines sumas, priklausomai nuo to, kokį svorį išdrįsdavo gabenti. Narkobaronas taip pat turėjo du nedidelius, nuotoliniu būdu valdomus povandeninius laivelius, į kiekvieną kurių tilpo apie toną narkotikų. Kadangi narkotikų versle daugiausia atsiskaitoma grynaisiais, užsukus pardavimų aparatą Escobarui teko sugalvoti sistemą, kaip parsigabenti pinigus iš JAV, kur kokainas buvo parduodamas, atgal į Kolumbiją. Kurį laiką jam pakako nedidelio lėktuvo, į kurį tilpdavo 10 mln. JAV dolerių grynaisiais, tačiau sėkmingai plečiantis jo kartelio imperijai Pablo Escobarui prireikė erdvesnio modelio. Šiam reikalui jis įsigijo „Learjet“ lėktuvą, kuris galėjo skraidinti dešimtkart tiek pinigų.
+10Šimtus milijonų sugraužė žiurkės
Pasak vieno artimiausių Pablo Escobaro brolių, Roberto Escobaro, kartelis nurašydavo apie dešimtadalį viso pelno kasmet, nes žiurkės sugrauždavo saugyklose laikomus pinigus, šie sušlapdavo ar pasimesdavo.
Sukūrė prašmatnų rojų šeimai ir draugams
Praturtėjęs Pablo Escobaras įsigijo 20 kvadratinių kilometrų žemės netoli Kolumbijos šiaurės vakaruose esančio nedidelio Puerto Triunfo miestelio. Ten narkobaronas įkurdino savo atostogų rezidenciją „Hacienda Napoles“, įrengė zoologijos sodą, kuriame gyveno žirafos, hipopotamai, drambliai ir kiti egzotiški gyvūnai. Sklandė kalbos, kad būtent ten Pablo Escobaras rengdavo Kolumbijos galingiausiems ir gražiausiems žmonėms skirtus vakarėlius, kuriuose niekuomet netrūko narkotikų. Šiandien kadaise rojumi buvusi vieta virtusi griuvėsiais, Pablo Escobaro laikus mena tik maždaug dvidešimt čia tebegyvenančių hipopotamų.
„Sidabras arba švinas“
Pablo Escobaras su savo priešais tvarkydavosi „sidabro ir švino“ principu. Jei kas nors pasimaišydavo jo kelyje, pirmiausia Pablo pamėgindavo tą žmogų papirkti, tačiau, jei tai nesuveikdavo, jis nusiųsdavo nurodymą galvažudžiams atsikratyti įkyruolio.
Liejo kraują ir svetimas ašaras
Nuo devintojo dešimtmečio iki pat savo mirties Pablo Escobaras ir jo vadovaujamas Medeljino kartelis pažymėjo Kolumbijos istoriją krauju, žudymais ir chaosu. 1991-aisiais antrajame pagal dydį Kolumbijoje Medeljino mieste kiekvienam 100 tūkst. gyventojų (iš 2,5 mln.) tekdavo 381-a žmogžudystė. Vien tais metais buvo nužudyta 7,5 tūkstančių žmonių. Dauguma šių nužudymų buvo būtent Pablo Escobaro pakalikų darbas.
Savo sūnui Pablo Escobaras visuomet sakydavo, kad iš 15-os kulkų jo ginkle 14-a bus jo priešams ir paskutinioji – jam pačiam.
Taikėsi ne tik į policininkus, bet ir į norinčius tapti prezidentais
Pablo Escobaro taikiniu dažniausiai tapdavo politikai, policininkai (jų nužudyta per 1000), žurnalistai, apsaugos ir teismų darbuotojai (vien teisėjų nužudyta 200). Kokaino karalius sukėlė tikrą karą, kad nebūtų priimtas įstatymas, kuris leistų jį perduoti JAV teisėsaugai. Užminuoti automobiliai, žmonių grobimai, kankinimai ir žudymai buvo Medeljino kasdienybės dalimi. 1989-aisiais Pablo Escobaro nurodymu buvo nužudytas kandidatas į Kolumbijos prezidentus Luisas Carlosas Galanas.
Buvo įtariamas sprogdinimu Niujorke
Niujorke iki 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos stovėjęs Pasaulio prekybos centras buvo atakuotas 1993-ųjų vasario 26 dieną, kai po šiauriniu dangoraižiu esančiame garaže sprogo bomba. „JAV priešas“ Pablo Escobaras buvo paskelbtas vienu įtariamųjų, dėl ko narkobaronas įsižeidė. Jis nusiuntė JAV ambasadoriui Kolumbijoje ranka rašyta raštelį, kuriame buvo rašoma: „Galite mane išbraukti iš sąrašo. Jei būčiau ką nors sprogdinęs, būčiau pasakęs, kodėl tai padariau ir ko aš noriu.“
„Atostogos“ kalėjime
1991-aisiais po ilgų derybų Pablo Escobaras pasidavė Kolumbijos valdžiai. Jis buvo įkalintas prabangiame „La Catedral“ kalėjime, kuris netrukus virto jo asmeniniu viešbučiu. Narkobarono įtaka buvo tokia stipri, kad jis pats rinkosi sau prižiūrėtojus. Iš šio kalėjimo Pablo ir toliau valdė Medeljino kartelį, tačiau baiminosi, kad Kolumbijos valdžia sugriežtins jo įkalinimo sąlygas, o priešai ir konkuruojančio Kali kartelio nariai atras būdą su juo susidoroti. Pablo Escobaras nesunkiai iš jo pabėgo, tačiau likusį laiką praleido slapstydamasis.
Mirtiną kulką galėjo paleisti pats
Pablo Escobaras mirė būdamas 44-erių, kai jį į kampą užspietė Kolumbijos nacionalinė policija. Gaudynių metu narkobaronas su asmens sargybinu mėgino pasprukti stogais. Pablo Escobaras buvo pašautas į koją ir liemenį, tačiau lemiama jam tapo kulka į ausį. Niekuomet nebuvo išsiaiškinta, kieno kulka įtakingiausiam Kolumbijos žmogui buvo mirtina. Dalis Pablo Escobaro artimųjų, jo broliai ir sūnus, tiki, kad tai buvo savižudybė. Savo sūnui Pablo Escobaras visuomet sakydavo, kad iš 15-os kulkų jo ginkle 14-a bus jo priešams ir paskutinioji – jam pačiam.
Kolumbijos Robinas Hudas
Būdamas gyvas Kokaino karalius buvo pagarsėjęs kaip vietinis Robinas Hudas: rūpinosi vietos vargšais, statė ligonines, mokyklas ir bažnyčias, savo lėšomis įrenginėjo parkus ir futbolo stadionus. Dėl tokios reputacijos jo laidotuvėse dalyvavo apie 25 tūkst. žmonių.
Romantikos, skausmo ir įtemptų narkotikų kartelio intrigų kupinas trileris „Eskobaras: Kruvinas rojus“ apie tamsiąją Kolumbijos legendą, Pablo Escobarą, Lietuvos kino teatrus pasieks sausio 2 dieną.