Kruvinos šaudynės Sidnėjuje sukrėtė šalia gyvenančią žinomą lietuvių porą: „Vieni pirmųjų pamatėme žudiko veidą“

Sekmadienio popietę Roberta ir Arnoldas Kazilioniai leido išties idiliškai – mėgavosi geru oru ir šventė draugų atžalos gimtadienį. Tačiau iškart po šventės sekė sukrėtimas – pradėjo plisti žinia apie kraupias tėvo ir sūnaus surengtas šaudynes, kurios buvo nukreiptos prieš Sidnėjaus žydų bendruomenę.

„Pirmą sekmadienio pusdienį praleidome labai gražiai – šventėme draugų vaikų gimtadienį, mėgavomės geru oru. O tik baigus švęsti, bendroje susirašinėjimo grupėje su kitais vaikų tėvais, viena mamytė parašė apie įvykį, tada kiti irgi pradėjo siųsti vaizdus. Turime nemažai draugų, kurie gyvena netoli to paplūdimio“, – kalbėdama su Žmonės.lt prisiminė Roberta.

Sužinoję apie incidentą sutuoktiniai iškart įsijungė socialinį tinklą „TikTok“, kuriame žmonės tokiais įvykiais dalijasi iškart, kelia vaizdus iš įvykio vietos. Taip pat sekė žinias, o dalį informacijos gavo per susirašinėjimo grupes.

„Turime draugų libaniečių, kurie aktyviai bendrauja ir savo bendruomenės grupėse. Jie buvo vieni iš pirmųjų, kurie atsiuntė vieno iš žudikų vairuotojo pažymėjimą, todėl ir mes vieni pirmųjų pamatėme jo veidą“, – sakė A.Kazilionis ir pridūrė, kad tai buvo jaunesnysis žudikas.

Pamatęs tragediją sukėlusio asmens duomenis, Arnoldas iškart atkreipė dėmesį į vieną svarbią detalę.

„Atkreipiau dėmesį, kad jis iš Lakembos rajono ir prisiminiau įvykį iš rugsėjo mėnesio. Tada, būtent tame pačiame paplūdimyje, vyko dviejų stovyklų protestas – vietinių izraeliečių ir arabų. Žmonių buvo labai daug, buvo atsinešę vėliavas, degino laužus, laikė didžiausius plakatus. Ir vietiniai žydai rėkė ant arabų sakydami, kad grįžkit į Lakembą. Todėl aš iškart suvedžiau galus – tikėtina, kad tai rugsėjo mėnesio įvykių tęstinumas“, – pasakojo Arnoldas.

Roberta ir Arnoldas neabejoja, kad tai vienas iš didžiausių sukrėtimų, kuriuos Australija patyrė per paskutinius 30 metų. Paskutinį kartą tokio masto įvykis buvo tik 1996 metais, tada žuvo 35 žmonės.

„Dabar aukų dvigubai mažiau, bet siaubas toks pats. Apskritai Bondajaus paplūdimys buvo traktuojamas kaip saugiausias visame Sidnėjuje, jis pats didžiausias ir populiariausias. Čia kasdien rinkdavo ir minios turistų“, – Žmonės.lt patikino pašnekovas.

Po kraupaus įvykio Roberta apie tai pasakojo ir savo socialinio tinklo „Instagram“ sekėjams. Dalis atkreipė dėmesį į tai, kad „Chanukah by the Sea“ („Chanuka prie jūros“) renginys nebuvo tinkamai saugomas policijos, tačiau moteris turėjo tam paaiškinimą.

„Su kitomis mamomis kalbėjome, kad mes įsivaizdavome, kad gyvenome rojuje ir, kad tokie įvykiai paprasčiausiai čia negalėtų įvykti. Ir ta policija juk matė minią, žinojo, kad bus šventė, bet net nebuvo pastiprintos apsaugos, nes tokie dalykai čia neįprasti. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie įvykiai gal ir kasdienybė, bet australai tikrai atsipalaidavę ir ramūs žmonės, apie išpuolius tikrai negalvoja“, – kalbėjo ji.

Lietuviai atkreipė dėmesį, kad po išpuolio vietinė valdžia į situaciją reagavo žaibiškai – dar tos pačios dienos vakarą buvo parengtos įstatymo pataisos. O gyventojai net po kelias valandas stovi eilėse, kad galėtų aukoms paaukoti kraujo.

„Šalyje jaučiamas didelis sukrėtimas ir vietinė valdžia nieko nelaukusi, dar tos pačios dienos vakarą, pateikė įstatymų pataisą dėl ginklų išdavimo licencijos, prašoma griežtinti sąlygas. To imtasi po to, kai buvo gauta informacija, kad vienas iš žudikų, tėvas, turėjo leidimą turėti ginklų“, – Žmonės.lt teigė Arnoldas.

Šeima itin jautriai į šalį sukrėtusius įvykius sureagavo ir iš asmeninės perspektyvos – Bondajaus paplūdimyje, kurį pasiekti automobiliu jiems prireikia vos 20 minučių, jie būdavo dažni svečiai.

„Mes labai mėgdavome važiuoti į tą paplūdimį ir visada net automobilį statydavomės toje pačioje aikštelėje, prie to paties medžio, ėjome per tą patį tiltelį nuo kurio šaudė žudikas… Sekmadienį irgi būtume ten važiavę, jei ne tas gimtadienis. Po tokių įvykių aplanko didelis trapumo jausmas, tu niekada nežinai, kas gali tau atsitikti“, – pasakojo lietuvis.

Roberta taip pat atkreipė dėmesį, kad po tragedijos pasikeitė net gatvėje sutiktų žmonių veidai – jiems įprastas šypsenas pakeitė nerimas.

„Mes kasdien matydavome labai laimingus žmones. Galbūt Lietuvoje žmonės atrodo labiau susirūpinę, o čia jie visada šypsodavosi, vaikai bėgiodavo vieni, na, o dabar… Atrodo, kad žmonės net papilkėję“, – teigė moteris.

Pasiteiravus, kaip po tragedijos keisis jų gyvenimai Sidnėjuje, Roberta patikino, kad su šeima niekada nesilankys jokiose renginiuose, kurie sutraukia minias žmonių. Atsisakys ir vizitų į savo taip pamėgtą Bondajaus paplūdimį – ten lankytis būtų emociškai per sunku. Taip šeima elgėsi ir po to, kai jų pamėgtame prekybos centre buvo surengtas išpuolis.

„Prieš metus Bondajaus rajone, „Jenson“ prekybos centre, vyko išpuolis su peiliu, kuriuo metu žuvo pats žudikas ir dar šešios aukos. Ten mes važiuodavome kiekvieną savaitgalį ir žudynių dieną jau buvome pusiaukelėje, bet paskambino draugai ir pakeitė planus, todėl apsisukome ir nuvykome į kitą prekybos centrą. Jei nebūtume pakeitę važiavimo krypties, būtume lygiai tą pačią valandą atsidūrę ten, kur ir žudikas. Gal turime stiprius angelus sargus“, – Žmonės.lt sakė Roberta Kazilionienė.