K.Sabaliauskaitės kūrybos gerbėjai netrukus sulauks romano „Petro imperatorė“ tęsinio

Pirmosios dalies skaičiai ir faktai 

Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių, rašoma leidyklos „Baltos lankos“ pranešime spaudai.

Romanas neeilinės sėkmės susilaukė ir kaimyninėje Latvijoje: „Petro imperatorė“ tapo bestseleriu nr. 1, be to, pirmą kartą perkamiausių knygų viršūnėje atsidūrė knyga iš Lietuvos. Latviškasis vertimas vos pasirodęs sulaukė ir išskirtinių literatūros kritikų recenzijų.

„Meistriškai parašytas, nepaliaujamai intriguojantis romanas apie šio pasaulio galinguosius, kurie iškyla kaip paprasti žmonės. Knyga ne pataikauja skaitytojo lūkesčiams, ne eina lengvo suvokimo keliu, o kviečia mąstyti apie pasaulio tvarką, apie stiprybę ir pražūtį, apie priešybes ir jų įtampas, apie tai, ko moko istorija, ir apie epochų cikliškumą“, – apie romaną Latvijos internetiniame kultūros žurnale „Punctum“ rašė Zanda Gūtmane.

„Turime galimybę ne vien mėgautis įtraukiančia ir gilia knyga, bet ir atrasti jos puslapiuose paguodą ir savo pačių būčiai“, – teigė Lilija Berzinska žurnale „KonTEKSTS“.

„Petro imperatorės“ vertimo teises įsigijo ne vienas užsienio leidėjas: lietuvių autorės kūrinys turėtų pasirodyti net dešimčia užsienio kalbų, tarp jų – ir Europos didžiosiomis.

„Petro imperatorė II“ – paskutinės dvylika agonijos valandų

Antroji dilogijos dalis pradeda paskutines dvylika imperatorės agonijos valandų. Nenumaldomai artėjant mirties ir Dievo teismo akimirkai, senkantis šiame pasaulyje laikas Katerinos atmintyje rikiuoja prisiminimus, tampančius gyvenimo apyskaita. 

Valdovė, pasiekusi galios viršūnę, moteris, peržengusi brandos slenkstį, vis gimdanti ir gedinti motina, didaus žmogaus sutuoktinė. Dvi kelionės – į Vakarus ir į Rytus – ją privers susimąstyti, kokia yra jos vyro kuriama imperija ir kuo tapo ji pati. Stojiškai nuryjanti pažeminimus, slapta padedant Aleksandrui Menšikovui balansuojanti tarp valdžios ir prarajos, graužiama kartėlio, maištaujanti. Likimas jai atseikėjo beveik visus vaidmenis, kuriuos gali turėti moteris. Tačiau paskutinėje kelionėje po nuosavos sielos užkaborius ji ieško atsakymų: ar galia išlaisvina, ar įkalina? Kurion pusėn nusvirs jai Paskutiniojo Teismo svarstyklės?

Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones. 

Ankstesni autorės kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų ir kritikų pripažinimo. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. Lenkijoje 2016 m. pirmasis „Silva rerum“ romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 2018 m. Silva rerum II nominuotas Metų knygos rinkimuose istorinio romano kategorijoje. 

Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015).

Autorė 2011 metais apdovanota Šv.Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą. 

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.