Kūdikio besilaukianti „Undress“ suknelių kūrėja Ana Savicka: „Nesu iš tų, kurioms viešumas teikia malonumą“

Taip jau sutapo, kad vystysite naujos kolekcijos sklaidą ir tuo pačiu ruošitės kūdikio atėjimui į pasaulį. Verslas ir motinystė – suderinami dalykai?

Neišvengiamai suderinami. Tiesą sakant, džiaugiuosi turėdama galimybę daryti abu dalykus vienu metu. Man labai padeda mano mama, kuri iki dvejų pirmosios dukros gyvenimo metų buvo jos auklė. Ir dabar iš jos kasdien sulaukiu pagalbos. Kartu su vyru dalijamės buities darbais. Viskas yra suderinama, kai tai, ką tu darai, teikia laimės ir džiugesio.

Auginate dukrelę Adriją. Jau žinote, ji turės sesę ar brolį?

Taip. Adrijai šiuo metu – 3 su puse metų, o netrukus šeima papilnės ir turėsime sūnų. Visi labai laukiame naujo gyvenimo etapo.

Kokia jūs namuose ir kodėl taip nedrąsiai kalbate apie asmeninį gyvenimą?

Nesu viena iš tų, kurioms viešumas teikia malonumą. Esu ekstravertė, turiu pakankamai daug draugų ir bičiulių, tikrai nemažą palaikymo ratą. Ir to man užtenka. Tai yra žmonės, kuriuos pažįstu asmeniškai, o jie pažįsta mane. Artimi žino mano džiaugsmus ir vargus, tad nematau reikalo dalintis savo gyvenimu su svetimais.

Daugelis mamų su pasididžiavimu kalba ne tik apie karjerą, bet ir apie tai, kaip joms pavyksta viską suspėti...

Nemanau, kad čia yra kuo didžiuotis, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai – gan įprastas reiškinys. Žinoma, džiaugtis tuo tikrai galima. Manau, kad visoms moterims svarbu save realizuoti – vienoms šeimoje, kitoms – darbe, trečioms – ir šeimoje, ir savo darbe. Kiekviena nusipelno tokio gyvenimo, kuris teikia jai malonumą. Būti tiesiog mama irgi sunkus ir labai prasmingas darbas. Karjera neprivalo būti kiekvienos moters siekiamybe.

Kadaise dėl savo svajonės ir mados verslo atsisakėte žurnalistės darbo, ar kada teko dėl šio sprendimo gailėtis?

Niekada. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Ši profesija tiesiog nebuvo skirta man, nepaisant to, kad klostėsi sėkmingai ir buvau vertinama darbdavių. Kita vertus, be žurnalistikos nebūtų visko, ką turiu dabar – ši profesija paklojo man savęs suvokimo pamatus, iš šio gyvenimo etapo liko labai daug pažinčių, sutikau begalę įdomių žmonių, kurie iki šiol yra mano gyvenime. Tai – didžiulė vertybė.

Kalbėjote, jog su vyru namuose dalijatės pareigomis. Koks tas darbų pasiskirstymas?

Mano vyras Andrius yra vieno didžiausių Lietuvos prekybos tinklų logistikos vadovas. Abu dirbame daug ir retai susimąstome, kad galėtų būti kitaip. Namie stengiamės būti lygiaverčiai partneriai – abu ir indus plauname, ir tvarkomės. Galbūt daugiau vaiko ir buities priežiūros darbų tenka man, bet mano darbo grafikas yra lankstesnis, turiu prabangą pati planuoti savo dieną, o savaitgaliais – miegoti tiek, kiek noriu.

Papasakokite apie pastarųjų dienų savo prekinio ženklo naujienas?

„Undress“ gyvuoja jau 6 metai, per tą laiką patobulėjome, išaugome. Šiemet, kartu su nauja pavasario/vasaros kolekcija, pasauliui pristatėme ir naująjį prekės ženklą – „Unlined“. Tai dar vienas suknelių padalinys – estetinis „Undress“ tęstinumas, bet skirtas dėvėti kasdien ir tuo mėgautis.

Taip pat prieš savaitę paviešinome ir vestuvinių suknelių kapsulę – tai subtilios, elegantiškos, minimalistinės, detalėmis neperkrautos suknelės didžiajai dienai. Manau, kad per šiuo metus buvo padaryta labai daug – dabar belieka džiaugtis šio darbo vaisiais.

Kokias medžiagas dažniausiai naudojate kūryboje?

„Unlined“ – daug natūralumo, paprastumo – dominuoja natūralūs ir pusiau natūralūs audiniai. Tai suknelės, skirtos dėvėti laisvalaikiu, kasdien, tuomet, kai norisi jaustis patogiau, bet tuo pačiu atrodyti moteriškai, elegantiškai. Jos yra švelnios, atviros, flirtuojančios, laisvos. Jos neveržia, neįpareigoja, gal tik šiek tiek provokuoja, bet labai subtiliai. Tai yra prekės ženklas apie patogumą – ne tik tą fizinį, bet ir apie patogumą būti savimi.

Jei „Undress“ yra apie tai, kaip norėtume atrodyti, tai „Unlined“ yra apie tai, kaip atrodome ir jaučiamės kasdienybėje. Čia daugiau paprastumo, jaukumo, tikrumo, mažiau makiažo, aukštakulnių batelių ir pastangų.

Šįkart viską darau ne viena, turiu partnerę Vaidą Jakštienę, kuri turi siuvyklą. Netikėtai susitikome ir kažkaip sulipome – sutapo darbinis greitis, chaotiškas, labai gyvas abiejų temperamentas ir noras dirbti. Be pastarojo neįvyksta jokios sėkmės istorijos.

Kas įkvėpė kurti?

Įkvėpimo šaltinių neieškau – tiesiog stengiuosi dėsningai dirbti, tuomet ir tas įkvėpimas ateina savaime. O kuriu, nes toks yra mano darbas, nes tokį pašaukimą sau pati sugalvojau, nes tai daryti mane skatina lojalių klienčių ratas.

Mano kūryba – nebyli, apie ją kalba dėvinčios moterys. Dažniausiai jų žodžiuose užkoduota meilė sau, pasitikėjimas, saikingas puošnumas, kurio norisi kasdien. Suknelė juk gali pakeisti tavo dienos scenarijų.

Karantino metu ne visiems buvo ūpo kažką daryti, kaip atradote savyje jėgų nenuleisti rankų?

Neturėjau laiko sustoti – darbų buvo labai daug, tad teko tiesiog dirbti. Nors kartais pavydėdavau tiems, kas daugiau laiko leido namie, peržiūrėjo dešimtis filmų ar perskaitė tiek pat knygų. Man pastarieji metai buvo labai darbingi, bet tie darbai davė ir nuostabių vaisių.