„Salos – mano silpnybė, o tolimesnės ir mažiau lankomos traukia labiausiai“, – prisipažįsta Australijoje gyvenanti rašytoja Viktorija BUTAUTIS (49). Su vyru Jonu (51) ir jaunesniąja dukra Luka (15) ji tris savaites tyrinėjo Kuko salyną.
Esate daug keliaujanti šeima. Kodėl būtent ten traukėte šį sykį?
Polinezija salų mėgėjams – rojus, joje daugiau nei tūkstantis salų ir salelių, o iš penkiolikos salų sudarytas Kuko salynas, pavadintas anglų keliautojo Jameso Cooko vardu, yra Ramiojo vandenyno viduryje. Tų salų istorija glaudžiai susijusi su Naująja Zelandija, o būtent ten nusiunčiau aukso ir nuotykių ieškoti dabar rašomos trečiosios knygos paaugliukams herojus Emą ir Marsą. Todėl su vyru ir dukra nusprendėme, kad Kuki Airani – taip Kuko salos vadinamos Kuko maorių kalba – mums labai tinka. Beje, nuo Australijos iki tų salų – 5555 kilometrai! Pirmiausia trumpam stabtelėjome Naujosios Zelandijos Šiaurinėje saloje – patikrinome Rotorua apylinkių geizerius ir burbuliuojančio purvo ežerus. Paskui skridome į pagrindinę ir didžiausią Kuko salyno salą – pietuose esančią Rarotongą. Aplankėme ir Aitutakį bei Atiu.
