Kultūra padeda baltarusiams integruotis Lietuvoje
Vilnius per pastaruosius metus tapo vienu aktyviausių baltarusių kultūros centrų už Baltarusijos ribų. Muzikantai, menininkai, pasakotojai ir amatininkai čia palaipsniui subūrė kūrybinę bendruomenę, kurią vienija noras dalytis turtingu ir savitu kultūros paveldu bei perduoti jį ateities kartoms.
Baltarusių kultūrinis gyvenimas neapsiriboja vien uždara bendruomenės erdve. Jis vis labiau atsiveria miestui, jo gyventojams ir festivaliams, kartu mezgami natūralūs ryšiai su lietuvių kultūra. Abi tautas sieja ilga bendra istorija ir šimtmečius persipynusios kultūrinės tradicijos.
Dalyvavimas lietuviškuose festivaliuose
Baltarusių diaspora neliko užsidariusi savo bendruomenėje – ji aktyviai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Tremtyje gyvenantys baltarusių muzikantai dalyvavo Vilniuje vykstančiame festivalyje „Skamba skamba kankliai“, viename svarbiausių lietuvių folkloro festivalių. Grupė „Baltarusių stebuklas“ pasirodė ir Vilniaus gatvės muzikos dienose.
Tai itin svarbu, nes „Skamba skamba kankliai“ yra lietuviškas, nacionalinėse tradicijose įsišaknijęs festivalis, o ne diasporos renginys. Baltarusių atlikėjų dalyvavimas jame tampa abipusio dviejų kultūrų, turinčių gilias folkloro šaknis, pripažinimo ženklu.
Tradicinės šventės: baltarusių kalendorius Vilniuje
Baltarusių bendruomenės Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Sakartvele, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra itin aktyvios. Šiose šalyse įgyvendinama daugybė iniciatyvų, skirtų tradicinėms šventėms puoselėti, į renginius kviečiami ir kitose šalyse gyvenantys baltarusių atlikėjai.
Vilniuje baltarusių šventinis kalendorius jau tapo miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. 2024–2025 metų baltarusių Kalėdų, vadinamų Kaliadomis, laikotarpiu sostinėje surengta apie dvidešimt įvairaus pobūdžio renginių, skirtų skirtingoms auditorijoms.
2025 metų pradžioje Vilniaus baltarusiai organizavo kalėdinius renginius, mieste buvo rodomos tradicinės prakartėlės – batleikos. Grabnyčių, arba Hramnicų, šventė pirmą kartą viešai paminėta Vilniuje. Tradicijos, kurias Minsko režimas iš esmės nustūmė į paraštes, čia, už kelių šimtų kilometrų nuo jų gimtinės, vėl tampa matomos.
Stiprėjanti Lietuvos ir Baltarusijos kūrėjų koprodukcija
Kultūrinis bendradarbiavimas neapsiriboja festivaliais. Baltarusių vaidybinio filmo projektas pagrindiniu partneriu pasirinko Lietuvos bendrovę „Artbox“ ir prodiuserį Kęstutį Drazdauską. Taip Lietuva tapo viena iš baltarusiško filmo koprodukcijos šalių.
Tai svarbus signalas, rodantis, kad baltarusių kūryba tremtyje gyvuoja ne vien dėl skubios paramos ar subsidijų. Ji vis aktyviau įsitraukia į ilgalaikį profesinį bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros ir kino industrija.
Kultūra, kuri išlieka
Diaspora atlieka vis svarbesnį vaidmenį išsaugant baltarusiškas knygas ir užtikrinant jų vietą Europos kultūros erdvėje. Vilnius yra vienas pagrindinių šio proceso centrų – čia veikia neformalios leidyklos, literatūros klubai ir vertimų dirbtuvės.
Į Lietuvą persikėlė ir kai kurios baltarusių muzikos grupės. Viena jų – buvę „Eurovizijos“ dalyviai „Litesound“, kurie, palikę Baltarusiją, Lietuvoje tęsia kūrybinę ir koncertinę veiklą.
Vilnius baltarusių kultūrai suteikia kai ką reto ir itin vertingo – ne tik prieglobstį, bet ir sceną. Tai miestas, kuriame dvi kaimyninės kultūros, paveldėjusios bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, šiandien susitinka koncertų salėse, gatvės festivaliuose ir filmavimo aikštelėse. Tarsi pati istorija būtų numačiusi šį susitikimą.