„Kultūros nakties“ magija vilniečius išviliojo į gatves
Penktadienio vakarą Vilnius buvo pilnas kultūros. Miestiečius nemiegoti pakvietė kasmetinis vienos dienos festivalis „Kultūros naktis“.
Festivalio organizatoriai įsitikinę, kad menu, muzika ir kultūra geriausia mėgautis tamsoje. Juk prieš filmą kino teatre užgęsta visos šviesos, prieš spektaklį teatre išjungiamos visos lempos, aptemsta ir koncertų salės prieš orkestro ar grupės pasirodymą. Tik tamsa leidžia pasinerti į kultūrą, išlaisvinti savo fantaziją ir mėgautis aplink vykstančiais procesais. Įjunk šviesą ir magija dings.
Dėl šios priežasties „Kultūros naktis“ šviesų nejungė ir pakvietė pasimėgauti kultūra ir menu nakties tamsoje. Įvairiausi projektai ir renginiai Vilniaus miestą užgulė nuo 18 val. iki 02 val. nakties.
Vienas pagrindinių festivalio projektų pakvietė į pasikeitusią Katedros aikštę. Čia įsikūrė futbolo stadionas, kuriame profesionalūs futbolininkai ir šokėjai iš Ispanijos kūrė magišką akistatos choreografiją – itin fizišką ir kartu delikačią. Prie jų prisijungė pradedantieji ir profesionalūs šokėjai-savanoriai iš Vilniaus, o pasirodymą papildys ir lietuvių muzikantai – Remigijus Rančys (saksofonas), Vytautas Labutis (saksofonas), Aurimas Rimeikis (trimitas), Dominykas Vyšniauskas (trombonas).
Prezidentūros vidiniame kieme įsikūrė ŠIMTMEČIO scena, kur, švenčiant atkurtos valstybės jubiliejų, pasirodė fleitos virtuozė Misao Hatozaki (Japonija), choras „VIVA“, Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ ir kiti. O Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kvietė naktį sutikti operoje, kur naktimis atgyja operos fantomas, kviečiantis pažvelgti į naktinį operos gyvenimą, apeiti mistines vietas teatre, tradicinė baroko muzika suskamba garaže, o ant teatro fasado įsižiebia išskirtiniai LNOBT spektakliai, kurių scenoje jau nebeišvysime.
Štai „Menų spaustuvėje“ parodytas šokio spektaklis, kurio metu pristatyta kompozicija, jungianti šokį, teatrą ir žodinę kūrybą. Tai šokis, kuris siekia laužyti stereotipus apie amžių ir švęsti kiekvieno mūsų individualumą ir išskirtinumą, paneigia visuomenėje nusistovėjusias išankstines nuostatas. „Pakartok“ iniciatorė – Londone gyvenanti lietuvių judesio režisierė ir teatro choreografė Ieva Kuniskis, kurianti šokio spektaklius įvairaus amžiaus žmonėms. Kompozicija „Pakartok“ jungia įvairaus amžiaus žmones, tarp jų yra profesorių, verslininkų, pensininkų, mokslininkų, taksi vairuotojų, ofiso darbuotojų, jogos mokytojų, choristų, kalbų specialistų, mokytojų, muzikos gerbėjų, poetų, mamų, žmonų, močiučių, dukterų, seserų, kaimynų, draugų, kolegų, praeivių gatvėje…