Netrukus prasidėsianti meno mugė „ArtVilnius’20“ žada nustebinti drąsiu dailininko Evaldo JANSO (51) performansu. Tiesą sakant, nedrąsių darbų jis ir nekuria. Jau beveik trisdešimt metų šis žmogus, visiems žinomas kaip visuomenę provokuojantis ekscentriškos natūros menininkas, sykiu yra kaip reta jautrus. Neabejotina, kad šis kontrastas – didžiausia Evaldo stiprybė.
Meno mugėje esi pakviestas kurti performansą – ar galima tikėtis ko nors panašaus, ką Evaldas Jansas daro jau beveik tris dešimtmečius?
Esu ekspromto ir improvizacijos žmogus, todėl negaliu pasakyti, koks bus šio performanso siužetas. Tiesa, tam ketinu panaudoti vieną Jono Meko kūrinio kopiją, kurią išmainiau į vieną savo drobę, laukiu darbų iš Niujorke kuriančio Aido Bareikio, taip pat norėčiau pasitelkti grafikės Elvyros Kairiūkštytės kūrybą. Galbūt tai bus kai kas panašaus į „Appropriating Another“ – performansą, kuris, skambinant gitaristams Deiviui Dvareckui ir Juozui Milašiui, prasidėjo nuo mudviejų su aktore Kristina Švenčionyte šokio apsirengus vakariniais drabužiais. Paskui – visiškas išsirengimas, apsipilstymas vandeniu ir apsisvaidymas plunksnomis – vienos poros gyvenimo metafora... Bet kuriuo atveju nepaisysiu brandesnio savo amžiaus bei kūno – vis dėlto jis yra nepamainoma performansų priemonė – ir liksiu ištikimas jansiškai meno stichijai.