Kunigų seminariją palikęs ultramaratonininkas: „Atsikeli, ir nežinai, ką daryti su ta laisve“
Poryt – gražiausia pavasario šventė, kuri daugeliui – nauja pradžia ir atgimimas. Garsūs žmonės kalba apie drąsą iš esmės keisti savo gyvenimą bei situacijas, kurios priverčia kardinaliai perkainoti vertybes. Ko išmoko skausmas, ligos bei tragedijos ir ką tenka paaukoti, kad būtų išties laimingi?
Ultramaratonininkas Ruslanas Seitkalijevas, su Lietuvos rinktine praėjusiais metais Italijoje tapęs Europos vicečempionu, per 24 valandas nubėgęs 245,3 km, pasakojo, kaip... pabėgo iš kunigų seminarijos, likus pusantrų metų kol būtų tapęs kunigu.
„Pusseptintų metų praleidau kunigų seminarijoje, bet pajutau abejones, troškau laisvės, norėjau važiuoti į varžybas. Seminarijoje, deja, maldos ir meditacijos to nekompensavo ir teko palikti man brangią Telšių kunigų seminariją. Tai drąsiausias mano sprendimas gyvenime. Ir nebuvo jokios moters, tik viena moteris – meilė bėgimui“, – kodėl netapo kunigu, laidoje „KK2 penktadienis“ pasakojo R.Seitkalijevas.
Išėjus iš seminarijos ultramaratonininkui teko gyvenimą pradėti nuo nulio.
„Tai kaip antras gyvenimas – atsikeli, ir laisvė, net nežinai, ką daryti su ta laisve. Pirmas mano darbas buvo nekokios reputacijos Palangos bare, kuris užsidaro vėliausiai. Bet išdirbau tik savaitę, matyt, per didelis kontrastas po seminarijos. Vaibas labai įspūdingas, šviesos, moterys, merginos, tamsios šviesios, aukštesnės, žemenės“, – šypsodamasis pasakojo Ruslanas.
Skaudus gaisras neaplaužė žolininkės Adelės Karaliūnaitės.
„Nuotaika kaip niekada gera, nes ugnis pasiglemžė visa tai, kas buvo bloga. Bet per vasarą žolelių pasirinkau, sandėliai nesudegė, miškas liko, įrenginėju skarelių muziejų, tvarkau jo vidų. Džiugu, kad mano produkcijos žmonėms reikia ir ji padeda, žmonės perka, nesidera, nes žino, kad man tų pinigų sau nereikia, aš jų nenaudosiu, aš jau visko turiu, mano toks amžius. Na, gal tik susileisiu botokso į kaktą, kad raukšlių nebūtų ir lūpų korekciją pasidarysiu, bet sako, kad čia nebrangu. Gal pabūsiu influencerė ir padarys už dyką“, – šmaikštavo garsi žolininkė.
Ukrainoje gimęs ir Lietuvoje užaugęs operos dainininkas Eugenijus Chrebtovas prisipažino gyvenantis įtampoje – išgyvenantis nuolatinį skausmą dėl artimųjų Ukrainoje.
„Buvau tarp dviejų šalių, Ukrainoje lankiau darželį, mokyklą. Kai 2014 metais prasidėjo karas, mes močiutę parsivežėme į Vilnių, bet po kelių metų grįžo į gimtinę. Ji jau buvo 85-erių, nujausdama, kad greitai viskas pasibaigs, troško numirti Ukrainoje“, – pasakojo E.Chrebtovas.
Laidoje savo istorija dalinosi ir dainininkė Božena Krasilova, kuri, susirgusi kovidu, buvo per plauką nuo mirties.
„Veža į reanimaciją ir galvoji, kad jau viskas, nieko negali padaryti, tik melstis. Galvoju, mano gyvenimas tik prasidėjo, viskas išsipildė, ko norėjau – mylimas vyras, vaikai. Galvoju, negi jau viskas? Man mėnesį buvo sukelta dirbtinė koma. Jokių vilčių, stabiliai bloga situacija, visi mane laidojo, bet meldėsi, ir tas tikėjimas padėjo, mane atgaivino. Atsibundi ir guli kaip daržovė. Meldžiausi, meldžiausi ir išmeldžiau“, – pasakojo Božena.
105 kilogramus svėrusi televizijos laidos vedėja Sandra Žutautienė atviravo, kaip atsikratė po skyrybų prigauto svorio ir tapo dainininke.
„Dėl skyrybų buvau linkusi kaltinti save, skaudėjo iki nuprotėjimo, kol vieną dieną atsidūriau ligoninėje dėl panikos priepuolių, kurie kilo iš savęs kaltinimo, kad nesugebėjau išsaugoti šeimos. Pirmi dvidešimt kilogramų užaugo per pirmą mėnesį, išsipūčiau kaip balionas, negalėjau savęs pakęsti, nieko nenorėjau“ – pasakojo Sandra Žutautienė, laidoje pristačiusi naujausias savo dainas.
Apie gyvenimo pamokas, kurios ir gniuždo, ir augina, apie baisų skausmą, kuris virsta maloniais atradimais bei dėkingumu – jau šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“ per LNK.