Savo kuklumą bokso ringe pamirštanti ir varžoves galingais smūgiais talžanti naujoji pasaulio čempionė Gabrielė STONKUTĖ (21) vos grįžusi į Lietuvą iškart pateko ne tik į šeimos, bet ir į pirmųjų trenerių glėbį. Jiems mergina dėkinga už įskiepytą meilę boksui, kuris ne tik išugdė charakterį, bet ir padėjo lengviau įveikti likimo smūgius.
Paauglystėje Gabrielė kone kasdien sėsdavo ant dviračio ir mindavo apie aštuonis kilometrus iš gimtojo Tolių kaimelio iki bokso salės Kretingos centre. Nesvarbu, kaitindavo saulė, lydavo ar žvyrkelį padengdavo pirmasis ledas.
Kai važiuoti dviračiu tapdavo neįmanoma, mergina iki bokso salės kulniuodavo pėsčia, laukdavo retai kursuojančio autobuso, prašydavo tėčio ar pirmųjų trenerių Aivaro ir Tomo Balsių pagalbos. Nesikeisdavo tik viena – ji kasdien turėjo planą, kaip patekti į bokso salę.
„Į šią sporto šaką, atrodytų, įžengiau natūraliai: buvau aktyvi, su Toliuose augančiais vaikais nuolat rinkdavomės parungtyniauti krepšinio aikštelėje. Tačiau norėjau sportu užsiimti rimčiau. Nors niekada nebuvau peštukė, visada žavėjo karatė. Deja, mieste nebuvo jos treniruočių, bet sužinojau apie boksą...
Iškart paprašiau visada mane palaikančio tėčio nuvesti į treniruotes ir jau kitą dieną plušau sporto salėje. Nuo tada praleidau vos vieną treniruotę – kai pakeliui nutrūko dviračio grandinė“, – pasakoja pasaulio čempionė.