Irma Jokštytė – Kur kas mieliau būčiau stebėtoja

Irma Jokštytė / Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
Irma Jokštytė / Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
REMIGIJA PAULIKAITĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Dėl to, kad nematau, gyvenime kyla daugiau nesusipratimų, apie kuriuos jaučiu poreikį kalbėti scenoje“, – sako žavinga garbanė Irma JOKŠTYTĖ (30). Virtualiojoje erdvėje pirmą sykį vykusio Europos neregių ir silpnaregių dainų konkurso „Low-Vision“ klausytojai jos atliekamą dainą „Invisible Colors“ įvertino ypač palankiai.

Kai per Europą ritosi „Eurovizijos“ banga, internetinėje erdvėje vyko mažiau reklamuotas dainų konkursas „Low-Vision“. Irma, esate patenkinta, kad iš septyniolikos ten dalyvavusių šalių jūsų grupė „Vėjų rožė“ su daina „Invisible Colors“ – „Neregėtos spalvos“ – užėmė ketvirtą vietą?

„Vėjų rožės“ širdis – aš ir pianistė Dainora Laukžemytė. Mudvi esame pažįstamos nuo mokyklos laikų, bet kartu kurti pradėjome maždaug prieš trejus metus. Grupė yra atvira kaip vėjas: jei šalia atsiranda kartu groti norinčių draugų, mes tam visada pasiruošusios. Prie dainos „Invisible Colors“ prisidėjo ir prodiuseris Germanas Skoris, smuikininkas Tadas Dešukas.

Nemoku apsakyti džiaugsmo dėl grupės proveržio „Low-Vision“. Tai buvo pirmas konkursas, kuriam turėjau galimybę pateikti savo kūrybos dainą. Man tai labai svarbu. Laimėta ketvirta vieta – puikus rezultatas!