Kur slypi seksualumo šaknys?

„Seksualumas nėra vien tik fizinis ryšys. Tai ir socialinė, kultūrinė bendravimo forma, dalis bendro gebėjimo palaikyti kontaktą su žmonėmis, – sako psichologė-psichoterapeutė Asta Laurinavičienė. – Paprastai harmoningai išsivysčiusios asmenybės turi ir abipusiai priimtinus intymius santykius. O nemokančios bendrauti, sutrikusios, suvaržytos greičiausiai turės ir seksualinių problemų.“

Jei norime šiandien pagerinti savo intymų gyvenimą, vertėtų panagrinėti, kas buvo vakar.

Kurdami santykius suaugusieji yra linkę atkartoti tai, ką matė vaikystėje, nesąmoningai žengti tėvų pėdomis. Arba, atvirkščiai, pasakę sau, kad tikrai nebus tokie, kaip jų tėvas ar motina, elgiasi visiškai priešingai. Tačiau aišku viena: seksualumo šaknys slypi toje gilioje, purioje vaikystės dirvoje, o formuojantis moteriškumui ir vyriškumui lemiamą įtaką daro santykiai su tėvais.

Greičiausiai mes net nesusimąstome, kodėl tam tikromis aplinkybėmis elgiamės vienaip ar kitaip, norime vienų ar kitų dalykų. Pasirodo, ieškant atsakymo labai sveika atsigręžti į praeitį. Ir jei norime šiandien pagerinti savo intymų gyvenimą, vertėtų panagrinėti, kas buvo vakar: iš kur atkeliavę mūsų elgesio šablonai ir kas inspiruoja vienokį ar kitokį seksualinį elgesį.

Svarbu tinkamai reaguoti

Žmogaus seksualumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir pereina įvairias stadijas. Ir būtent tėvų elgesys su vaiku bei reakcijos gali lemti jo elgesį ateityje. Tarkim, berniukas tam tikru periodu ima labai domėtis savo lytiniais organais, juos čiupinėti, apžiūrinėti. Jeigu tėvai dėl to pradeda pykti ir bausti, vaiko pasąmonėje gali susiformuoti nuostata, kad viskas, kas susiję su ta vieta, yra blogis. Ir ateityje toks, regis, nekaltas tėvų rūpestis gali būti susijęs su jų suaugusio vaiko baime užmegzti intymius santykius, perdėtu varžymusi.

Kiekvienu augimo periodu daug lemia, kaip tėvai priima besikeičiantį savo vaiko elgesį. Paauglystėje mergaitėms labai svarbi tėvo reakcija. Jeigu jos pastebi, kad tėvas reaguoja į jų besiskleidžiantį lytiškumą, nesąmoningai stengiasi jam patikti. O jei dar yra ir giriamos tik už žavesį bei grožį, bet ne už sumanumą ar kitus vidinių pastangų reikalaujančius pasiekimus, užaugusios gali elgtis ir atrodyti įžūliai seksualiai, nuolat keisti partnerius, tačiau nejausti seksualinio pasitenkinimo.

„Iš vaikiško santykio su tėvu mergaitei visam gyvenimui formuojasi supratimas, kokia ji patinka vyrams. Ar net įsitikinimas, kad vyrai jos nemėgsta, – aiškina A. Laurinavičienė. – Viena auga tarsi berniukas, nes ji tėvui patinka būtent tokia, kita – kaip didelė vilioklė, nes namie reaguojama į jos seksualų elgesį. Manau, tėvai patys turėtų pajausti ir sąžiningai sau atsakyti, kaip žvelgia į savo vaiką: su tėvišku švelnumu ar kartais nesąmoningai tenkina nerealizuotus poreikius ir fantazijas.“

Nepažįstamas objektas

Asmenybei, subrendusiai šeimoje, kur tarpusavio santykiai buvo šalti, dažnai būna sunku užmegzti ir palaikyti artimą ryšį su partneriu, ji gali nesąmoningai vengti intymumo. Tikėtina, kad užaugusi nepilnoje šeimoje – vien su motina ar tėvu – irgi neišvengs tam tikrų seksualinio gyvenimo problemų. Tačiau – nebūtinai. Kaip sako psichologė, žmogus auga ne narve ir jeigu nėra tėvo, artimiausioje aplinkoje mato žmonių, su kuriais gali tapatintis: yra mokytojas, senelis, dėdė, šeimos draugas. Antra vertus, visai gali būti, kad mergaitė, augusi be tėvo, susidurs su sunkumais ieškodama gyvenimo partnerio, nes toks objektas kaip vyras jai mažai pažįstamas.

Tėvų pavyzdys skatina didesnę ar mažesnę vaiko seksualumo raišką ateityje.

„Seksas – tai bendresnių vyro ir moters santykių dalis, – primena psichologė. – Vienoks jis gali būti, jei nuo vaikystės turėjai artimą ryšį su tėvu, jei abiejų tėvų santykiai buvo šilti ir glaudūs. Būtent jų pavyzdys skatina didesnę ar mažesnę vaiko seksualumo raišką ateityje.“

Žinomas „The New York Times“ autorius, skilties ir tinklaraščių apie seksą autorius bei konsultantas Ianas Kerneris bendraudamas su žmonėmis dažnai prašo jų įdėmiau panagrinėti savo vaikystės, paauglystės laikus, pamąstyti, kokį poveikį seni įvykiai ir aplinka padarė tam, kaip jie bendrauja ir kuria santykius būdami suaugę. Jis siūlo sąžiningai patvirtinti arba paneigti žemiau išvardytus teiginius – jums jie yra tiesa ar melas? Pamėginkite. Nuoširdūs atsakymai gali atskleisti labai vertingų įžvalgų apie jūsų pačių požiūrį į seksualumą.

Taip ar ne?

• Iš to, ką prisimenu apie ankstyvuosius vaikystės metus, fizinis artumas buvo nuolatinis meilės ir komforto šaltinis. Mama ir tėtis mane apkamšydavo ir pabučiuodavo prieš miegą. Aš išsaugojau ankstyvus prisiminimus apie tai, kaip abu tėvai mane paima ant rankų ir apsikabina.
• Tėvai skirtingai rodydavo savo meilę ir švelnumą man ir mano broliams / seserims. (Daugeliu atvejų tėvai mėgsta smarkiau dūkti su berniukais nei su mergaitėmis.)
• Man augant tėvai visada rodydavo vienas kitam meilę, švelnumą. (Ar prisimenate savo tėvus, apsikabinančius ir besibučiuojančius? Ar jie komfortiškai jausdavosi fiziškai būdami šalia? O gal vienas kito atžvilgiu atrodydavo šalti ir nuolat laikydavosi atstumo?)
• Disciplinai palaikyti tėvai naudojo fizines priemones. (Vaikystėje jus drausmindavo diržu arba ranka? Ar tokie metodai buvo tapę rutina? Gal juos naudojo tik vienas iš tėvų? Gal kūno kontaktas vaikystėje jums labiau siejosi su bausme nei su švelnumu ir meile?)

• Augant tėvai jausdavosi nebe taip komfortiškai demonstruodami man savo švelnumą. (Ar tėvai tapo santūresni jums pasiekus lytinę brandą ir paauglystės laikotarpiu? Ar atsirado kokių nors tėvo ir mamos fizinio bendravimo su jumis skirtumų?​

Konkurencija dėl tėvų dėmesio tarp brolio ir sesers gali išaugti į konkurenciją tarp vyro ir moters.

„Jei vaiką tėvai dažnai imdavo ant rankų, tarp jų buvo glaudus fizinis kontaktas, vadinasi, ir ateityje toks žmogus jausis saugus, lengviau susiras tinkamą partnerį ir gerai jausis socialiniame gyvenime. Kuo didesnis fizinio kontakto trūkumas vaikystėje, tuo labiau suvaržytas jis auga, jaučiasi nesaugus ir tokiam bus sunku kurti artimus santykius, – komentuoja A. Laurinavičienė. – Konkurencija dėl tėvų dėmesio tarp brolio ir sesers gali išaugti į konkurenciją tarp vyro ir moters. Jeigu mergaitė turi pastovėti šone, kol tėvas dūksta su jos broliu, tikėtina, kad suaugusi ji gali manyti esanti neįdomi vyrams, nejausti savo pačios vertės, veikiausiai bus linkusi dėkoti už bet kokį parodytą jai dėmesį. Taip pat – itin skaudžiai reaguoti pajutusi, kad vyras jos nevertina.

Turinti dominuojančio tėvo pavyzdį šeimoje moteris panašaus tipažo gali dairytis ir tarp potencialių partnerių. Fizinės bausmės vaikui siejasi su dideliais išgyvenimais, šie užsifiksuoja pasąmonėje, tad suaugęs ne mažiau stiprių išgyvenimų jis gali ieškoti ir intymioje aplinkoje, ypač jei fizinis ryšys tampa svarbesnis už dvasinį.

Tačiau jeigu žmogus įsisąmonina ir supranta savo elgesio stereotipus, jis gali juos keisti, nes kartais tiesiog nesusimąstydamas daro tam tikrus dalykus, o paskui stebisi, kodėl kartojasi panašus nevykęs scenarijus. Atsakymai į tokius klausimus nėra vienareikšmiai ir jų paieškos gali būti tik kelio pradžia žmogui, norinčiam imti spręsti savo asmenines problemas.“

Vaikystės namų svarba

Bostone dirbanti psichologė ir sekso terapeutė dr. Aline Zoldbrod knygoje „Sex Smart“, remdamasi kitų autorių tyrinėjimais, išnagrinėjo, kaip vaikystė formuoja suaugusiųjų seksualinį gyvenimą. Vaiką supančią namų aplinką ji suskirstė į septynias grupes pagal tai, kokią vietą šeimoje užima seksualinės temos. Ar atpažintumėte tarp šių grupių savo namų atmosferą?

Ideali aplinka. Šiuose laiminguose namuose seksualinis smalsumas yra skatinamas, į klausimus apie seksą atsakoma pagal vaiko amžių; gerbiamas ir aktyviai skatinamas privatumas bei savarankiškumas.

Iš esmės saugi aplinka. Ji artima idealiai, nors ir turi spragų. Jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų ar kuris nors iš vaikų kenčia nuo pasikartojančios depresijos ar kitos ligos, jeigu šeimoje įvyksta skyrybos ir nauja santuoka suardo idealiai funkcionavusios aplinkos vientisumą.

Išsisukinėjanti aplinka. Šiuose namuose klausimai apie seksą skamba nesmagiai – tėvai dažniausiai vengia intymių temų. Taip dažnai būna šeimose, kuriose tėvai meilės vienas kitam atvirai nedemonstruoja, nors ir nevengia parodyti švelnumo savo vaikams.

Liberali aplinka. Kitame spektro gale yra namai, kuriuose per daug atvirai diskutuojama apie seksą ir informacija apie jį vaikus pasiekia gerokai per anksti. Tėvai dažnai pasakoja atžaloms apie savo pačių seksualinį gyvenimą ir drąsina eksperimentuoti pernelyg jauname amžiuje, kada dar nesugebama įvertinti emocinių ir psichologinių pasekmių.

Nepalanki aplinka. Nesantuokinio sekso ne tik vengiama – jis vertinamas kaip amoralus. Taip sudaromos puikios sąlygos vystytis homofobijai, mizoginijai, vėlesniame amžiuje gali atsirasti seksualinio gyvenimo problemų, įskaitant masturbacijos baimę, galimybę pasiekti orgazmą (moterims), priešlaikinę ejakuliaciją (vyrams).

Gundanti aplinka. Pagal šį scenarijų santykiai tarp tėvų ir vaikų ar brolių / seserų nėra atvirai seksualūs, bet turi nederamą atspalvį – jį suteikia nuolatiniai pokalbiai seksualumo temomis ne pagal amžių.

Atvirai seksualinė aplinka. Tai namai, kuriuose tarp tėvų ir vaikų yra nederamas seksualinis kontaktas. Tokiu laikomas seksualinis priekabiavimas, net jeigu vaikas jo neatpažįsta (kaip dažnai būna) ir nesąmoningai jį blokuoja. Ar tai nutinka tik kartą, ar tęsiasi tam tikrą periodą, yra primetamas šeimos nario iš artimiausios aplinkos ar tolimesnio giminaičio, net šeimos draugo, brendimas tokioje aplinkoje gali turėti skaudžių padarinių tolesniame gyvenime (intymumo baimė, pyktis, geismo trūkumas, paleistuvavimas) ir trukdyti vėlesniems santykiams.

„Saugioje aplinkoje augusiam žmogui labai malonu, kai partneris juo rūpinasi, rodo jam meilę ir švelnumą, pats taip pat moka jį parodyti ir išreikšti jausmus, – sako A. Laurinavičienė. – Pernelyg liberalioje šeimoje brendęs žmogus gali geisti ypač stiprių intymių pojūčių, jausti nesąmoningą kaltę, kurią tarsi įmanoma atpirkti seksu, gali nebesuvokti, kur yra riba, kurios nevalia peržengti. Itin griežtoje atmosferoje augusi asmenybė gali baimintis pačių lytinių santykių ir vengti švelnumo. Arba, atvirkščiai – globos bei švelnumo poreikį mėginti kompensuoti atsitiktiniais seksualiniais kontaktais.
Visus esamus santykius, kuriuos kuriame dabar, galima paaiškinti retrospektyviai, t. y. atsisukant į praeitį. O kokias asmenybes suformuos šiandieninis mūsų pačių vaikų auklėjimas ir dabartinė šeimos aplinka, sunku pasakyti. Tačiau galima drąsiai teigti, kad tėvai, augindami vaiką, padeda jam atrasti vertybes ir tam tikrą pasaulio supratimą.“