Kurčiųjų pasirodymas su D.Vaitiekūnu sujaudino kauniečius: „Mano vidinis pasaulis apsivertė“

Net du pasirodymus Nacionaliniame Kauno dramos teatre per Pasaulinės kurčiųjų dieną surengęs D.Vaitiekūnas atvirauja, kad tai buvo išskirtinė sceninė patirtis.

„Jaučiuosi pavargęs, be galo dėkingas – iš jautrumo teko nubraukti ne vieną ašarą. Į šį projektą atėjau vedamas intuicijos, norėdamas ieškoti, kaip klausyti kitaip, nei esame išmokę. Svarbiausias dalykas, ko galima išmokti iš kurčiųjų – klausyti. Nes klausome visu kūnu, tiek mechaniškai, tiek psichologiškai. Galiu pasakyti, kad projekte su kurčiaisiais susikalbėti buvo paprasčiau nei su girdinčiaisiais, tad tikrai ne kalba yra mūsų nesusikalbėjimo problema“, – po koncerto mintimis dalijosi atlikėjas.

Kaune pirmą kartą skambėjusios dainos sukurtos D. Vaitiekūno trejus metus plėtojamo projekto „Mes taip nesitarėm“ metu ir yra pirmosios, pačių kurčiųjų parašytos lietuvių-gestų kalbos pagrindu. Technologijų bei muzikos profesionalų pagalba muziką taip pat kūrė patys kurtieji. Dainas papildė ir specialiai projektui sukurti gestų kalbos poezijos kūriniai, kurie taip pat virto gyvai atliekamais muzikiniais kūriniais.

Nustebino ir kurčiuosius, ir girdinčiuosius

Sekmadienio vakarą vykusius pasirodymus Nacionaliniame Kauno dramos teatre stebėjo gausi auditorija. Tam, kad geriau pajustų garso vibracijas, žiūrovams pasiūlyta nusiauti batus, o dar geriau tai padaryti padėjo rankose laikomi balionai. Girdintys žiūrovai galėjo pasirodymą stebėti naudodami ir ausų kištukus, kad geriau susikoncentruotų į vibracinius bei vizualinius pasirodymo pojūčius. Sceną užpildė specialiai sukurta Kristijono Dirsės video projekcija, o gyvai muziką atliko pianistas Kazimieras Krulikovskis bei būgnininkas Dovydas Šulskis.

Po pasirodymo žiūrovai neslėpė nuostabos ir emocijų. „Mano vidinis pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Džiugina, kad pasakojama ne apie klausą, o kurčiųjų pasaulį. Tikrai nebuvo atskirties tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų. Užsienyje yra daug kurčiųjų menininkų – Lietuvoje to trūksta“, – dalijosi pasirodymą išvydęs Kęstutis.

„Labai patiko matyti jaunus, entuziastingus žmones. Ypatingai žinant, kad negirdi, bet taip puikiai perduoda emociją, kad net išsižiojau“, – dalijasi koncerte apsilankiusi Indrė.

„Mano sūnus čia vaidina, bet labai nustebino, kad kurtieji gali kartu su girdinčiaisiais vaidinti su muzika. Širdis džiaugiasi. Kurtieji tokie patys, kaip mes, skiriasi tik tuo, kad negirdi – jie nuostabūs žmonės, jų nereikia bijoti“, – pabrėžia pasirodymą stebėjęs Jonas.

Kurčiųjų tekstuose – realios patirtys girdinčiųjų pasaulyje

Koncerte atliktos dainos pasakoja apie kurčiųjų kasdienybę girdinčiųjų pasaulyje, bendruomenę lydinčius stereotipus ir paprastas situacijas, neretai virstančias nesusipratimais. Dėl to kurtieji atviravo lengvai susitapatinę su veiksmu scenoje.

„Augau skirtinguose pasauliuose – girdinčiųjų ir kurčiųjų. Matydavau girdinčiųjų požiūrį, jie pamiršdavo apie kurčiuosius. Buvo labai sunku. Džiaugiuosi, kad Dominykas sugebėjo labai gerai sujungti girdinčiųjų ir kurčiųjų meninę išraišką bei parodyti, kad kurtieji gali viską, reikia tik dirbti kartu“, – džiaugiasi Lietuvos kurčiųjų draugijos narys Arnas.

„Žiūrėdama kartą apsiverkiau, nes esu kurčia ir šis spektaklis labai jautrus. Rekomenduoju visiems girdintiesiems, ypač turintiems vaikų, kad suprastų, kaip jaučiasi kurčias žmogus, kiek daug patiria“, – sako žiūrovė Jurgita.

Vietų į nemokamus pasirodymus neliko vos per kelias valandas

Pirmąjį kartą kurčiųjų sukurtos dainos vasaros pradžioje nuskambėjo kamerinėje aplinkoje Vilniuje – tai buvo pirmasis tokio tipo koncertas Lietuvoje. Šįkart, paskelbus apie du nemokamus pasirodymus Nacionaliniame Kauno dramos teatre, 200 vietų užimtos vos per 4 valandas.

„Buvau be galo maloniai nustebintas dideliu susidomėjimu. Man tai tapo įrodymu, kad projektas reikalingas abiems pusėms, manau jis girdinčiuosius turėtų labai praturtinti, o kurčiuosius – įkvėpti. Norisi sukurti tokį meno kūrinį, kuris nebūtų „priskirtas“ tik vienai grupei. Mūsų meno kūrinys yra visiems, nepriklausomai nuo klausos“, – sako D. Vaitiekūnas.

Projekto iniciatorius žada tęsti bendradarbiavimą su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene – siekiama sukurti daugiau naujų kūrinių, išleisti gestų kalba vizualizuotą muzikinį albumą, surengti dar interaktyvesnius pasirodymus bei su neįprastomis muzikinėmis patirtimis supažindinti visų Lietuvos regionų gyventojus.

Kūrėjai viliasi, kad šie eksperimentai – tik pradžia. Kūrybinė grupė lapkritį stebės partnerių gestų kalbos ir muzikos projektą Islandijoje ir jau dabar planuoja ne tik pasikviesti užsienio lektorių, bet ir parengti projekto versiją, suprantamą tarptautiniais gestais.

MES TAIP NESITARĖM – muzikinis-socialinis projektas, kuriame muzika tampa tiltu tarp girdinčių ir kurčiųjų bendruomenių. Projektą vykdo D. Vaitiekūno įkurta VšĮ „Liūdni slibinai“ kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Kauno kurčiųjų centru, o finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė ir asociacija LATGA.

Fotogalerija: