Kuriozais apipintą vaidmenį atlikęs Vidas Bareikis – apie vaidybinį alkį ir ateities svajones
Jau netrukus didžiosiose Lietuvos kino salėse kinomanai išvys filmą „Moterys meluoja geriau. Robertėlis. Antroji banga“. Čia netrūks ne tik netikėtų siužeto vingių, humoro ir dramatiškų situacijų, bet ir ryškių veidų. Romantinės komedijos aktorių gretose – kviestinės pirmo ryškumo šalies žvaigždės.
Nors aktoriaus ir režisieriaus karjerą prieš kelerius metus atidėjo į šalį ir visa galva pasinėrė į koncertinę veiklą, filme suvaidinti sutiko Vidas Bareikis. Čia jam teko išmėginti dar vieną profesiją – vairuoti taksi.
„Tiesą pasakius, man reikėjo vaidinti patį save. Tad vaidmuo didžiuliu išbandymu nevirto, aš tiesiog be galo pasidžiaugiau kartu su aktoriais praleistu laiku, o ir scena, manau, gavosi puiki. Atsidūriau situacijoje, kuomet man reikėjo pavežėti pagrindinius filmo personažus. Kadangi ne visiems buvo žinoma, kad esu atlikėjas, netrūko kuriozų, neadekvataus elgesio. Filmavime užtrukau maždaug pusdienį. Gal ne visiems žinoma, kad pats filmavimas trunka vos kelias akimirkas. Visą kitą laiką atima laukimas, repetavimas, tekstų pasitikrinimas ir panašiai“, – išduoda V. Bareikis.
Filmo „Robertėlis“ žiūrovų laukia išties išskirtinė proga pamatyti Vidą vaidinantį. Atlikėjas sako dažnai išgirstantis komentarų, kad jis vaidyba užsiima vis rečiau, tačiau tam žinomas vyras turi paaiškinimą. „Šiaip tai manęs niekada nesimatė vaidinančio, nes iš tiesų aš vaidinau tik studijų metais. Paskui, kai Maskvoje pradėjau studijuoti režisūrą, sąmoningai vaidybą truputį atidėjau į šoną. Pamaniau, kad šitų profesijų miksuoti nereikia“, – patikina Vidas.
Vis dėlto LMTA ketverius metus dėstęs pašnekovas neslėpė – matydamas tobulėjančius studentus ir pats pajuto vaidybinį alkį. „Normalu, matant tam tikrą aktorių progresą, turint galimybę įsitraukti į vaidybinį procesą, atsiranda nemažai dalykų, kuriuos norisi išmėginti ir pačiam. Todėl aš tikrai neatsisakau artimoje arba tolimoje ateityje suvaidinti ir stambesnį vaidmenį“, – kalba žinomas atlikėjas.
Kol dėstė studentams, Vidas vadovavo ir teatrui „No Theatre“, kurio veikla šiuo metu yra pristabdyta. Paklaustas, kodėl priėmė sprendimą atsisakyti ir režisieriaus duonos, pašnekovas patikina – prireikė susidėlioti prioritetus.
„Sutikinėdamas 2017-uosius metus apmąsčiau, kad per daug mėtausi tarp dviejų veiklų, tiek tam, tiek tam savęs skirdamas tik po 50 procentų. Nors, atrodytų, viskas sekėsi neblogai, bet aš pats viduje nesijaučiau užtikrintai. Logiška, kad ant dviejų kėdžių nesėsi, tad kažkurį etapą reikia paskirti vienai stovyklai. Savęs paklausiau, kas šiuo metu yra didžiausia mano aistra ir atsakiau, kad tai – muzikinė scena. Man patinka kurti, rengti pasirodymus, repetuoti muziką. Ir net negaliu to pavadinti sunkiu darbu. Dirbu, tačiau dėl to jaučiu begalinį malonumą. Žmonės, būna, ir visą gyvenimą neranda savo sferos, o aš savo veiklą radau, todėl reikia į ją ir susitelkti. Kadangi esu planuojantis žmogus, susidėliojau penkmečio planą ir sėkmingai per jį žygiuoju. Kai tik nukreipiau savo pajėgas viena kryptimi, ir rezultatai tapo pastebimi. „No Theatre“ veiklai ir naujų spektaklių kūrybai elementariai pristigo laiko paroje. Sau esu pasakęs, kad sugrįžimas į teatrą kažkada įvyks, tačiau, manau, reikia kažkokio tinkamo momento“, – sako V. Bareikis.
Filme „Robertėlis“ epizodinį vaidmenį suvaidinęs Vidas neatmeta, kad jį suviliotų ir didesnis vaidmuo. Paklaustas, koks kino žanras jį labiausiai sudomintų, pašnekovas išskiria tragikomediją.
„Labai mėgstu tokius režisierius kaip Jimas Jarmuschas, Wesas Andersonas. Jų filmai išskiria tuo, kad yra pakankamai gyvenimiški ir juose niekada viršaus nepaima vien tik tragedija arba vien tik komedija. Man atrodo, kad mūsų gyvenimas pirmiausia yra labai tragikomiškas ir absurdiškas. Nes čia pat po kažkokios tragiškos gyvenimo situacijos, tave pagauna kažkoks juokas ar absurdas. Pasaulis taip sukurtas tam, kad mes jame išbūtume. Nes jeigu viskas būtų nupiešta tik juodomis spalvomis, neištvertume. Lygiai taip pat sunku būtų gyventi vien paviršutiniškai“, – įsitikinęs V. Bareikis.
Dramos bei juoko netruks ir filme „Robertėlis“. Visą gyvenimą po šiltu mamos sparneliu praleidusiam pagrindiniam filmo herojui, kurio vaidmenį atlieka aktorius Nerijus Gadliauskas, – jau virš keturiasdešimt. Dabar jo gyvenimas ir širdis pagaliau priklauso ne tik mamai, bet ir mylimajai Gretai (akt. Justina Žiogaitė-Butkienė). Po nelaimingų ir visą amžinybę besitęsusių paieškų, galiausiai meilę atradusio Robertėlio, panašu, jau niekas nesustabdys. Deja, grįžus į Lietuvą po medaus mėnesio mylimieji patenka į neregėto masto nuotykį, sukeltą pasaulyje siaučiančios pandemijos. Karantinas filmo herojų Robertėlio ir Gretos meilei tampa tikru išbandymu. Porai šį laikotarpį tenka praleisti atskirai.