Kūrybingumo mokykla: legendinis Woody Allenas pirmąjį savo filmą kūrė tuščiomis kišenėmis
„Kūrybingumo mokyklos“ dėstytojai Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius dalijasi kūrybingumo istorijomis, kurios gali virsti kasdieniu įkvėpimu. Šiandien - pasakojimas apie garsųjį režisierių ir pinigų stygių.
Darbas televizijoje, nors ir gerai apmokamas, nebuvo Woody Alleno svajonė. Sulaukęs vos trisdešimties, Woody ėmė kurti planą – kaip jam rašančiojo komikams tekstus, kuriuos jie skaitydavo savo pasirodymuose nuo scenos, virsti kino kūrėju. Vėliau jis pasakos, kad režisieriumi tapo tik todėl, kad niekas nenorėjo statyti jo filmų. Tačiau galvodamas apie savo debiutą, Allenas pradėjo nuo kito galo – japonų B-kategorijos filmo apie šnipus perdirbinio.
Kaip tik tuo metu amerikiečių studija AIP buvo įsigijusi teises į 1965-ųjų japonų hitą „Kagi no kagi“. Tačiau netrukus susivokė, kad Vakarų žiūrovui tai bus nesuprantamas marmalas. AIP prezidentui kilo mintis, kad filmą būtų galima pergarsinti. Tuomet jis paskambino jau šiek tiek išgarsėjusiam akiniuotam scenaristui. Woody pasiūlė filmą pervadinti į „What‘s Up, Tiger Lily?“. Tai būtų kiaušinio salotų recepto ieškančių japonų šnipų istorija.
Pradinukas perrašė visą scenarijų, paversdamas jį nesąmoningu, bet juokingu farsu. Jis pergarsino aktorius, permontavo, pridėjo kadrų dar iš kito japonų filmo, šiek tiek pafilmavo save, pasivadino režisieriumi ir debiutavo su trenksmu. Filmas sulaukė nemenko pasisekimo. Tiesa, be Alleno žinios prie filmo buvo prisiūtos dar keliolika minučių. Nors ir pyktelėjęs, jis netrukus atlyžo, suprasdamas, kad šis kūrinys atvers jam Holivudo duris.
Woody Allenas šaipėsi iš šventų kinematografo karvių – išjuokė Hitchcocką, titrų scenoje įmontavo šokančią striptizo šokėją, tuo pat metu į kamerą paaiškindamas, kad prisižadėjo draugui ją kaip nors panaudoti.
Didysis šio filmo nuopelnas – tai absoliutus abejingumas formulėms, taisyklėms ir reikalavimams, fokus grupėms, testavimams ir žanro reikalavimams. Ir nepaisant painios sukūrimo istorijos, jis lieka vienu keisčiausių ir vis tiek sėkmingų debiutų kine. Taip įmanoma tik tuomet, kai pasiutęs talentas susijungia su žavingu atšiaurumu konstantoms.
Pirmasis ženklas, kad kažkas negerai su kūrybingumu – skundai dėl biudžeto. Greičiausiai tuomet trūksta ne pinigų, o itin geros idėjos. Galybė nuostabių sumanymų išvydo dienos šviesą, kuomet kūrėjų kišenėse švilpavo vėjai. Finansų stygius gali pakoreguoti nuostabias idėjas, tačiau jų nenumarina. Tai, kas stipru, visada pranoksta pinigus.
Šią istoriją Tomas ir Kristupas pristato 6-oje „Kūrybingumo mokyklos“ serijoje, susipažinkite su ja visa ir pasidalinkite ja su moksleiviais. Juk jie ne tik gali treniruoti kūrybiškumą, bet ir būti įvertinti didžiuliais rėmėjų prizais.
Mokyklą rasite čia: www.kumokykla.lt.