Kvapų detektyvas: dingus uoslei, moteris prarado ir meilę savo vyrui

Jokių rimtų problemų, susijusių su neištikimybe ar nuolatiniais ginčais, sutuoktiniai neturėjo. Moteris pradėjo justi vyrui antipatiją dėl neįtikėtinos priežasties – po galvos traumos ji neteko uoslės, rašo „The Daily Mail“.

Moteris teigė žinanti, koks yra jos vyro kvapas – jis versdavo moterį jaustis geidžiamai, mylimai ir nesąmoningai traukdavo prie vyro, tačiau visa tai dingo kartu su jos uoslės pojūčiais. 45 metų rinkodaros vadybininkė iš Farnhamo teigė supratusi, kiek daug įtakos kvapas turėjo jos santykiams su vyru. ,,Beveik iš karto po nelaimės 2008 metų liepą pradėjau nebenorėti jokio fizinio kontakto su savo vyru. Tiesiog negalėjau mylėtis su juo, bendravimas tapo tuščias ir bedvasis‘‘, – teigė moteris. Jos patirtis atskleidžia kiek mūsų pojūčiai, ypač kvapas, turi įtakos sėkmingai santuokai.

Pagal tyrimų duomenis buvo nustatyta, jog daugiau nei 200 tūkst. britų yra praradę savo uoslę (tai vadinama anosmija). Anosmiją dažniausiai sukelia sinusų polipai ir užsikimšę nosies kanalai arba galvos traumos, kuomet yra pažeidžiami nervai smegenų srityje, kuri atsakinga už uoslės pojūtį. Beveik 30 proc. atvejų, kai prarandama uoslė, yra sukelti būtent galvos traumų, o kita dalis – nosies infekcijų. Taip pat būna atvejų, kai gebėjimas uosti dingsta dėl Parkinsono ligos ar kitokių neurologinių sutrikimų. Chemoterapija ir kai kurie vaistai taip pat gali laikinai panaikinti uoslę.

Ausų, nosies ir gerklės chirurgas Nabilas Salama teigia, jog patyrus galvos traumą pažeidžiamas nervinis pluoštas, kuris jungia nosies kanalą su smegenimis ir atsako už uoslės pojūtį. Įdomu tai, jog šios nervų ląstelės gali atsinaujinti, tačiau tai gali užtrukti kelis mėnesius ir nutinka tik 40 proc. atvejų. Jei po metų žmogus neatgauna uoslės, greičiausiai ji ir nebesugrįš, o medicina šiuo atveju yra bejėgė. Praradus uoslę, skonio receptoriai taip pat gali nustoti funkcionuoti, kadangi šie abu pojūčiai turi glaudų ryšį. Dauguma susirgusiųjų tvirtino, jog anosmija paveikė abu šiuos pojūčius – tiek uoslę, tiek skonį. Maždaug 60 proc. žmonių patvirtino, jog skonio ir kvapo praradimas paveikė ir santykius su partneriais, draugais bei artimaisiais.

Duncanas Boakas, anosmijos paramos grupės ,,Fifh Sense’’ įkūrėjas, aiškina, jog uoslės pojūtis yra susijęs ir su ta smegenų dalimi, kuri atsakinga už nuotaiką bei emocijas, tuomet pablogėja partnerių santykiai, žmogus, praradęs skonį ir kvapą, gali jaustis izoliuotas, atstumtas.

Iki to nelaimingo atsitikimo Charlotte buvo labai laiminga moteris, gyvendama su savo vyru Duncanu, kuris dirba elektronikos firmoje. Jie susipažino, kuomet moteris dar buvo studentė Kingstono universitete, susituokė 1994 metais ir susilaukė dviejų vaikų.

2008 m. Charlotte patyrė galvos traumą, kuomet važinėdamasi dviračiu nedėvėjo šalmo ir susitrenkė pakaušį. Patyrusi šoką moteris paskambino vyrui, kuris ir nuvežė ją į ligoninę. Atlikti tyrimai neparodė jokių smegenų pažeidimų, bet po trijų dienų ji pajuto, kad nebejaučia nei skonio, nei kvapo.

Charlotte tvirtino, jog iš pradžių nesuprato, kad pojūčiai dingo, nes jautėsi apsvaigusi nuo nuskausminamųjų, tačiau pasidariusi sumuštinį su sūriu ir kavos, pastebėjo, kad nejaučia jokio kvapo. Iš pradžių moteris sutriko ir ėmė uostyti šampūno buteliukus ir kitus dalykus, bet nieko nejautė, ir tuomet ją apėmė panika.

Pasidariusi sumuštinį su sūriu ir kavos, pastebėjo, kad nejaučia jokio kvapo. Iš pradžių moteris sutriko ir ėmė uostyti šampūno buteliukus ir kitus dalykus, bet nieko nejautė, ir tuomet ją apėmė panika.

Moteris kreipėsi į ausų, nosies ir gerklės specialistą, kuris atliko tyrimus ir diagnozavo anosmiją. Po trijų mėnesių ji vėl apsilankė pas gydytoją ir jis pasakė, jog nėra beveik jokios tikimybės, kad uoslės pojūčiai sugrįš ir kad jokio gydymo nėra. Moteris teigė, jog tai buvo pati baisiausia akimirka jos gyvenime. Ji nuėjo į automobilių aikštelę ir apsiverkė žinodama, kad negalės uosti kepsnio orkaitėje, medžio kvapo po lietaus. Ji buvo nusivylusi. Grįžusi namo viską papasakojo vyrui, kuris tikino žmoną, kad jie susitvarkys, ir viskas bus gerai. Tačiau nuo tada jų santykiai gerokai pablogėjo, nes moteris nebejautė jam jokios traukos. Jiedu pasikalbėjo ir tikėjosi, kad viskas nuslūgs ir bus gerai, tačiau net neįsivaizdavo, kad taip nutols vienas nuo kito.

Charlotte nustojo bendrauti su draugais, eiti į vakarėlius ir dažniausiai laiką leisdavo viena, nors ir stengėsi dėl vyro, bet jai nepavyko. Anosmija niekaip nepasireiškia išoriškai, todėl moteris turėdavo nuolat priminti draugams apie tai, jog ji nieko neužuodžia. Jie atsiprašinėdavo ir klausdavo, ar įdėti papildomai čili padažo į sriubą, sakydavo: ,,Nuostabu – nėra persivalgymo pavojaus‘‘. Vakarienės tapo nebeskanios, nes Charlotte nebegamino taip kaip anksčiau. Net ir per Kalėdas, kuomet keptas kalakutas kepdavo orkaitėje ir visi namai kvepėdavo, ji nieko nejautė. ,,Žiūrėjau į pasaulį tarsi pro filtrą. Galėjau matyti gražius vaizdus, girdėti vaikų juoką, bet tai nebesukeldavo jokių emocijų. Jaučiausi tokia vieniša, kad negalėjau neišlieti apmaudo ant savo vyro’’, – pasakoja moteris.

Psichologė ir konsultantė Louise Tyler sako, kad partneriai kartais nesupranta, kaip svarbu yra, kad kita pusė nejaučia kvapo ar skonio. Kvapas yra pagrindinis dalykas intymiam bendravimui ir seksualiniam susijaudinimui. Pavyzdžiui, partneris bus švariai nusiskutęs ir pasikvėpinęs, o jūs net nepajusite. Tyrimai parodė, jog moterys, praradusios uoslę, kartu praranda ir pasitikėjimą savimi bei jaučiasi nesaugios, nes nežino, ar skaniai kvepės savo partneriui.

Terapija nedaug padėjo Charlottei, vienintelė paguoda buvo sportas – pasiruošimas maratonui ir triatlonui. ,,Sportas man padeda išvengti intymaus kontakto su vyru. Pastebėjau, jog pradėjome pyktis dėl įvairiausių smulkmenų, dėl ko anksčiau konfliktų nekildavo’’, – pasakojo Charlotte.

Uoslės pojūtis yra susijęs ir su ta smegenų dalimi, kuri atsakinga už nuotaiką bei emocijas, tuomet pablogėja partnerių santykiai, žmogus, praradęs skonį ir kvapą, gali jaustis izoliuotas, atstumtas.

Praėjus porai metų po nelaimingo atsitikimo, šeima leido atostogas Prancūzijoje, ir Charlotte palūžo. Šeima sustojo pažįstamoje aikštelėje, kur buvo daug pušų, šis sustojimas per kiekvienas atostogas pažymėdavo jų kelionės pradžią. ,,Visiškai palūžau, kai supratau, kad negaliu užuosti medžių kvapo, verkiau matant vyrui ir vaikams, kurie tik žiūrėjo į mano kančią. Tai buvo siaubingas netekties jausmas’’, – teigė moteris. Per tas atostogas ji suprato, kaip nutolo nuo savo vyro, negalėjo ilsėtis ir džiaugtis kartu su juo ir vaikais, pavyzdžiui, kartu valgyti ledų.

2011-ųjų spalį moteris persikėlė gyventi į atskirą kambarį, o galiausiai 2013-ųjų vasarį Charlotte ir Duncanas išsiskyrė.

Kita vertus, uoslės netektis gali pabloginti tarpusavio santykius, tačiau nebūtinai tai bus santykių pabaiga.

Pavyzdžiui, 63 metų vyras Davidas Rudge'as neteko uoslės nukritęs nuo kopėčių 2012-ųjų gegužę. Jo žmona Christine stebėjo, kaip bėgant mėnesiams, vyras pradėjo atitolti nuo jos. ,,Jis visą laiką būdavo piktas, kad negali mėgautis maistu ir užuosti mano kvepalų’’, – tvirtino moteris. Davidas visą laiką rūpindavosi savimi, asmenine higiena, o dabar nervinosi dėl to, ar skaniai kvepia. Vyras tapo nusiminęs.

61 metų moteris, buvusi sekretorė, stengėsi suaktyvinti kitus Davido pojūčius, kad nesugriūtų jųdviejų santuoka. ,,Stengiausi atrodyti graži, nusipirkau naujus apatinius ir dėvėjau trumpus sijonus’’, – pasakoja Christine. Ji nuolat stengėsi būti šalia vyro, siekė intymaus kontakto ir primindavo vyrui, kad ji yra jo žmona ir kad jie vis dar gali būti kartu. Davidas, statybų ir techninės priežiūros kompanijos savininkas, sako, jog būtent žmonos požiūris neleido jam atitolti nuo jos. Vyras dažnai norėdavo būti vienas, bet ne todėl, kad žmona nebuvo jam patraukli, o todėl, kad jautėsi atskirtas nuo pasaulio.

Visgi jam pasisekė, nes rūpestinga ir mylinti žmona, pagaminusi valgyti, skatindavo jį prisiminti, kaip kvepia vienas ar kitas patiekalas. ,,Nėra lengva, tačiau mūsų santuoka atlaikė išbandymą ir yra stipresnė nei bet kada’’, – sako Davidas.  Nors vyras ir pasiilgsta šlapios žemės kvapo vaikštinėdamas miške, tačiau jis nepaprastai myli savo žmoną.

Louise Tyler sako, jog kitų pojūčių stiprinimas ir buvimas kartu – būdai partneriams išsaugoti savo santuoką. Reikia kalbėtis, prisiminti gražias akimirkas kartu, laiką, kurį kartu leidote, pažadinti kitus pojūčius – klausyti gražios muzikos ir rengtis odai malonius drabužius.

Charlotte po metų susipažino su kitu vyru ir teigė, jog jis padėjo jai ištverti visus iššūkius. Jį pamačiusi, moteris jautė ir norą fiziškai būti kartu, tačiau sunku, kai nejauti kvapo. Moteris prisimena, kaip jaudinosi per pirmąjį bučinį: ar kvapas malonus, ar ji pati kvepia skaniai, net prausėsi kelis kartus, kad būtų tikra, jog kvepės maloniai. Kaip ir Davidas, ji ilgisi medžio kvapo po lietaus ar šviežio gėlių aromato...

,,Man taip liūdna, kad mano gyvenimas taip pasikeitė po to nelaimingo įvykio, tačiau nieko negaliu pakeisti. Tiesiog turiu išlikti stipri, džiaugtis tuo, ką turiu dabar’’, – tikina  Charlotte. Ji priduria, jog gailisi suteikusi per daug reikšmės pojūčiams – ne tik prarado skonį ir kvapą, bet ir santuoką.