Kvepalai pagal Nobelio premijos laureatus: privers ir įsimylėti, ir sugrįžti atsiminimais

– Papaskokite apie save ir savo kelionę į kvapų pasaulį – nuo ko pradėjote, kas kvapuose jus sužavėjo labiausiai?

– Mano aistra kvapams neateina iš tradicinės parfumerijos mokyklos. Prieš pradėdamas dirbti su kvepalais buvau skulptorius, tapiau, taip pat konstravau gitaras – taigi, užsiimdavau savais reikalais (šypsosi). Bet vieną dieną mano tėtis pasidalijo su manimi tekstu, kuriame buvo rašoma apie jutimus. Beje, mano tėtis užsiima plastikos menu, jis yra padaręs karjerą skulptūroje, tapyboje. Anksčiau turėjau savo dirbtuves, kur dirbdavau kiekvieną dieną, kartais su šeima, kartais vienas.

Perskaitęs šį tėčio duotą tekstą pagalvojau, kad galbūt kvapieji ekstraktai galėtų tapti dar viena mano meno palete. Uždaviau sau klausimą: galbūt vietoje medžiagų, pigmentų, galiu naudoti ekstraktus?

Įdomus dalykas, kaip priimame pojūčius, yra transformacija, kuri vyksta mumyse, mūsų mintyse. Būtent ši studija moksliškai paaiškina, kas vyksta, kai susiduriame su lakiosiomis molekulėmis. Tuomet pradėjau įsivaizduoti tokį iššūkį: kaip išlaikyti tai, kas sukelia tas transformacijas, mano instaliacijos lankytojui?

Šiuo atveju kvapai mane intrigavo tuo, kad transformacija vyko nevalingai, nes taip mūsų kūnas reaguoja į chemikalus. Ši transformacija taip pat parodė įdomių pokyčių jos dalyviuose: tarkim, kvapai išlaisvino hormonus ar paveikė tai, kaip suprantame laiką, pakeitė kraujospūdį.

Taip pradėjau kurti netikros parfumerijos konceptą. Kaip tai atrodė? Žmonės įeina į tokią įsivaizduojamą parfumeriją ir ten stovi stalas, ant jo – kūriniai. Idėja buvo turėti tiesioginį kontaktą tarp lankytojo ir meno kūrinio. Kas nutiko? Daug lankytojų norėjo šį produktą įsigyti, nepaisant meninės patirties (juokiasi). Tada man kilo idėja pradėti prekiauti kvapais individualiai, nebegalvoti apie tai kaip apie instaliaciją, kurią vėliau pasilieki sau.

Smagu buvo ir tai, kad dauguma kvapų ateina iš studijos, kurią pradėjau dirbdamas su vietiniais argentinietiškais medicininiais augalais. Vėlgi, neatėjau iš tradicinės parfumerijos mokyklos, todėl net nežinojau, kas buvo šiuose ingredientuose, ar jie buvo natūralūs, ar sintetiniai. Mano tikslas buvo naudoti tai, ką turiu aplink save, ir tai, ką galiu pats sukurti vietoje. Kaip žinote, Argentina yra labai toli, joje daug platumų, mikroklimatų, ji pasižymi didžiule augalų diversija – nuo tropinių, subtropinių iki beveik arktinių augalų.

– Turbūt jums sukurti kvapą yra kažkas tarp meno ir mokslo?

– Taip! Menas yra išraiška, intencija, kurią kažkam suteiki. Mokslas yra mediumas, kaip ši idėja keliaus ir pasirodys. Kūrybos dalis apima blokų, kuriuos man reikia sukurti, statybą. Tai yra daugiausia iššūkių keliantis procesas. Kai turi gražią virtuvę, o joje – svarbius ingredientus, eini ir gamini valgyti. Bet man reikia nueiti į parduotuvę, išsirinkti pomidorus, kitus ingredientus. Mano atveju tai yra natūralūs ingredientai, kuriuos reikia išgauti, išvalyti tam, kad išsaugotum jų širdį, kad jie puikiai tiktų kvepalams.

Taip pat tradiciniai ekstraktai nebūtinai savyje išsaugo tą kvapą, kurį užuodi uostydamas augalą. Jeigu atlieki distiliaciją garais, garo temperatūra yra labai aukšta, ji gali labai išblaškyti daugumą ingredientų. Kartu dauguma ingredientų yra nepoliniai, taigi, jie nesusisieja su garais, todėl reikiamų kvapų išgauti nepavyksta. Natūralu, kad mums reikia ieškoti kitų priemonių.

– Kiek laiko užtrunka sukurti vienus kvepalus?

– Šiais metais pristatėme turbūt 15 kvepalų. Kartais iššūkių kelia kvepalų konceptas, idėja, viskas priklauso nuo ingredientų ir technologijos. Dažniausiai man kyla idėja, tada pasidarau tyrimą, kaip tuos kvapus išgauti, taip pat apsvarstyti tenka tiekimą, tai, kokių molekulių ar augalų ieškoti, svarbu formulė, kuri kvapams suteikia gyvybę. Dažniausiai sukuriu vieną formulę ir jos nebeperdarau. Visas procesas gali užtrukti.

Pabaigoje kvepalus nusinešame į parduotuvę, padedame ant stalo ir stebime lankytojų reakcijas – ar tai suveikė, ar jie pasako, kad kvapas per stiprus, per silpnas ir t.t. Dažniausiai per metus taip sukuriu nuo 20 iki 30 kvepalų.

– Kaip išsirinkti kvapą sau? Nuo ko pradėti?

– Galerijų turime visame pasaulyje ir ten žmonės į kvapus reaguoja tikrai skirtingai, jaučia juos skirtingai. Pavyzdžiui, Japonijoje didelė dalis mūsų klientų siekia išsirinkti kvapą, kuris padėtų sapnuoti ryškiau. Taigi, čia mūsų klientai nori kvepalų, kuriuos galėtų naudoti prieš naktį ir tada eiti miegoti. Tokie kvapai buvo sukurti mūsų komandos Japonijoje kartu su mūsų klientais.

Argentinoje, JAV, Europoje viskas labai skiriasi – tarkim, renkantis kvapą daug ką lemia sezonas. Kvepalų intensyvumas yra labai daug susijęs su oro temperatūra, sezoniškumu. Namuose turiu staliuką, ant kurio stovi visi mano kvepalų buteliukai. Šiuo metu noriu turėti apie 10–15 kvepalų, iš kurių galiu rinktis. Man pačiam daug ką lemia kvepalų skaidrumas, intensyvumas, tai, kaip jie mane priverčia jaustis… Pavyzdžiui, jeigu šalta, tamsu, renkuosi viena. Bet apskritai kvepalų ieškantys mūsų klientai turi skirtingų prieigų.

– Vasara jau čia – kuo geriausia kvėpintis dabar?

– Galiu atskleisti, kuriuos kvepalus dabar naudoja mano mergina (juokiasi). Tai „Agua Magnoliana“ – jie patinka tiek man, tiek jai. Šį kvapą sudaro, žinoma, magnolija, šiek tiek citrusinių vaisių, jaučiamas magnolijos lapas. Tokią kombinaciją naudoju gana dažnai. Taip pat turime „Cactus Azul“, čia jaučiasi šiaurinės Argentinos kaktuso žiedo esencija. Tai labai lengvo kvapo gėlė, tiesa, kvapas neturi citrusinių vaisių. Pats vasarai labiausiai mėgstu lengvus gėlių kvapus.

Beje, mūsų kolekcijoje, kuria prekiaujame regione, yra 14 kvepalų, visi jie leidžia eksperimentuoti su skirtingais sezonais – pavyzdžiui, „Dunas de un Cuerpo“ ar daugiau miško kvapų turintys „Beagle“. Ši kolekcija yra labai reprezentatyvi ir pritaikoma skirtingiems sezonams.

– Kaip yra su rytiniais/vakariniais kvapais? Ką geriau rinktis?

– Kolekcija „Muskara“, mano nuožiūra, puikiai tinka vakarui, ji labai jausminga, nes pabrėžia mūsų pačių odos kvapą ir leidžia jį įvertinti be ingrediento, kuris kliudytų. Vis dėlto viskas priklauso nuo jūsų preferencijų, nes kiekvienas su kvapu atranda skirtingą santykį. Dėl to turime tiek daug kvepalų. Tikiu, kad bent vienas iš jų jus privers jaustis gerai, pagerins jūsų dienos ar net nakties kokybę (šypsosi).

Fantastiškas dalykas yra ir tas, kad mūsų naudojamų augalų ingredientai jūsų galvoje kažką iššaukia, tai gali būti net ir kas nors labai asmeniško. Ir taip neatsitiks dėl to, kad kvepaluose yra kaktus žiedas. Tai nutiks dėl to, kad jūsų smegenims įtaką padarys bendra ingredientų kombinacija.

– Kaip tai nutinka? Kaip kvapas sąveikauja su mūsų kūnu?

– Reikėtų sugrįžti iki Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos: ją gavusi biologė Linda Buck iššifravo galinių uoslės nervų genomus, atliko skirtingus eksperimentus ir fiksavo skirtingų ingredientų sąveiką ar tai, kaip jie veikia mūsų kūną – ar tai būtų hormoninė reakcija, ar pagreitėjęs širdies ritmas. Įsivaizduokite – jazmino kvapas yra sudarytas, tarkim, iš 300-ų molekulių ir kiekviena molekulių grupė, priklausomai nuo svorio, temperatūros ir kitų jos savybių, poliškumo, turės skirtingas spalvas.

Kai šis kvapų, molekulių debesis pasiekia mūsų šnerves, uoslės nervai pradeda šifruoti modelius. Nėra taip, kaip „suprantame“ 300 molekulių tuo pačiu metu. Ne, mes pradedame fiksuoti skirtingus signalus ir mūsų smegenys pradeda jungti tai, kas vyksta. Šiame debesyje galime užfiksuoti indolo molekulę. Indolas yra tai, kas jazminui suteikia animalistinį charakterį, o ši savybė jį išskiria nuo magnolijos. Taigi, mūsų smegenys tokiu atveju pasakytų: tai ne magnolija.

Galime atpažinti salicilą ar kitus ingredientus, kurie labiau būdingi baltoms gėlėms arba gėlėms apskritai. Tada mūsų smegenys sako: gerai, tai ne medis, nes jis turi kitas savybes. Galvoje pradedame kurti šio kvapo „vaizdą“ ir tuo pat metu mūsų smegenys pradeda duoti grįžtamąjį ryšį, o ši patalpos molekulė gali pradėti kelti prisiminimus.

Įdomus aspektas yra tas, kad jei turime turtingą uoslinį semiotinį žodyną, kvapo patirtis yra geresnė, nes turime daugiau elementų, kuriuos galime sugretinti. Tai panašu į muzikos klausymąsi – jei mėgstate džiazą ir klausotės naujo džiazo atlikėjo, suprantate ir atsimenate, iš kur jis paima tam tikras savo kūrinio dalis. Tai vyksta labai greitai ir nesąmoningai, giliausioje mūsų smegenų dalyje.

– Vadinasi, kvapas gali sukelti ir skirtingas emocijas?

– Tai yra būtent tai, ką darome. Dėl to mūsų kvepalų formulės tokios sudėtingos, jose yra nuo 80 iki 100 ingredientų, kurie ir patys yra labai sudėtingi. Tai nėra tik apie tai, kad turi maloniai kvepiantį jazminų aliejuką, tai yra apie tai, ką išgauni, išvalai nuo nereikalingų komponentų.

– Turiu jums kiek linksmesnį klausimą – ar gali kvapas padaryti taip, kad jus įsimylėtų?

– Tai turbūt lengviausias klausimas (juokiasi). Tikrai dirbame su hormonais, feromonais. Beje, tai taip pat veda prie Nobelio premijos laureato tyrimo 1939-aisiais. Jis išskyrė estrogeną ir testosteroną, juos sintetizavo, tuo pat metu dirbo su makrocikline ir supermolekuline chemija (MASC). Šis Nobelio premijos laureatas atvėrė duris į tai, kaip veikia MASC sistema, paaiškino, kaip sąveikauja mūsų hormonai, pasiūlė, kaip kurti sintetines jų versijas.

Yra ir dar vienas elementas, kuris yra priskiriamas prie tradicinės medicinos Pietų Amerikoje arba Centrinėje Amerikoje, ten auga keletas augalų, kurie yra laikytini visiškais afrodiziakais. Afrodiziakai šiuos augalus vartojančiam ar uodžiančiam asmeniui gali sukelti nuotaiką, skatinančią meilę, jaudulį ir ryšį su kitu žmogumi.

– Koks tai kvapas, gal galite jį apibūdinti?

– Svarbu paminėti, kad šis kvapas turi susijungti su jūsų odos rūgštimis. Visi turime savo odos identitetą, savo odos kvapą. Vis dėlto yra manoma, kad visos šios rūgštys, sudarančios mūsų odos kvapą, yra per sunkios, kad galėtų sklisti nuo kūno toliau, jos per sunkios, kad taptų lakiosiomis medžiagomis. Taigi, iš esmės reikėtų praktiškai kišti nosį prie kito žmogaus odos tam, kad kvapą galėtumėte įvertinti.

Tai, ką aš sukūriau naudodamas skirtingų molekulių grupes, buvo pusiausvyra tarp rūgščių ir labai lakių komponentų, kurie padeda mūsų kūno kvapą „pakelti“ nuo kūno ir jį pernešti šalia esančiam asmeniui. Be to, įtraukiau du ypač afrodiziakiškus augalus iš JAV. Šie augalai matavimuose pasižymėjo kaip vieni veiksmingiausių. Taip gimė mano kvepalai „Muskara Phero J“, kurie yra beveik bekvapiai. Beje, nuo kiekvieno žmogaus šis kvapas užsiuodžia skirtingai. Neįtikėtina, koks akivaizdus yra šio kvapo efektas.

Faktas ir tai, kad šis kvapas mums atneša daug naujų klientų. Norite – tikėkite, norite – ne, bet pas mus į galeriją vis užsuka žmonių, kurie užuodę šį kvapą nuo kito, sako: įsimylėjau šio žmogaus kvapą, kas tai per kvepalai? Išaiškėjus, kad tai „Muscara Phero J“, turiu paaiškinti apie visas šių kvepalų subtilybes.

– O ar kvepalai gali turėti savo amžiaus limitą? Kokios tendencijos yra šiuo klausimu?

– Iš mūsų skirtingo amžiaus klientų pastebėjau, kad, priklausomai nuo skirtingų sociokultūrinių elementų, su kvapu jie gretina skirtingus elementus. Taigi, jų atmintis ir amžius gali nulemti tai, su kiek ir kokių dalykų jie yra susidūrę. Kaip pavyzdį paimkime baldus. Mano močiutė ar kiti vyresni giminės dažniausiai namuose turėjo medinius baldus. O kitas, jaunesnis, galbūt turėjo šiuolaikiškus, sintetinius baldus, klijuotus su, pavyzdžiui, klijais. Visi jie turi skirtingus kvapus.

Mano močiutė, apsilankiusi galerijoje, rinkosi medienos turinčius kvepalus ir sakė: oho, tai mane nuveda į mano vaikystę! Su jaunais žmonėmis yra kitaip – jie neturi tokio plataus istorinio kvapų archyvo, jie neturi tokios nuorodos, jie nesitapatina su natūraliais ingredientais, gamta, nes jų patirtyje, vaikystėje ar paauglystėje, vyravo kitokios medžiagos.

Taigi skirtingos situacijos, tai, kaip mes tapatinamės su moderniu pasauliu ar jame dalyvaujame, gali nulemti, ką užuodžiame ir norime užuosti.

Daugiau informacijos čia:

https://cremedelacreme.shop/katalogas/fueguia-1833/