Kyle’as MacLachlanas: Lynchui aš esu agentas Kuperis ir gyvenu Tvin Pykse

Režisieriaus ir prodiuserio Davido Lyncho serialas, pradėtas rodyti 1990-ųjų pavasarį, tapo tikra kultūrine sensacija – pasaulis kone pamišo dėl istorijos apie mistiškomis aplinkybėmis nužudytą mažo miestelio mokyklos moksleivę Lorą Palmer. 1991-aisiais, vos po dviejų sezonų, projektą nutarus baigti, kilo pasipiktinusių žiūrovų protestai, o ištikimiausi gerbėjai jau tada pradėjo laukti tęsinio. Kad jis tikrai bus, užsiminta prieš trejetą metų. Galiausiai šią misiją ėmėsi įgyvendinti JAV televizijos kanalas „Showtime“, per jį ir rodoma 18 naujų serijų. Regis, senasis mistifikatorius Lynchas gerbėjų nenuvylė: sprendžiant iš vertinimų, daugeliui žiūrovų naujosios dalys sukėlė tikrą euforiją.

Tarsi įsijautęs į paslaptingą savo vaidmenį, žilas, tačiau vis dar labai išvaizdus Kyle’as MacLachlanas pasakojimą linkęs pradėti ne apie naują darbą, o apie... kostiumą. „Jūs neįsivaizduojate, kaip buvo svarbu, kad mano herojaus kostiumas man iš karto tiko. Nebuvo nei per ankštas, nei per didelis – būtent toks, kokio reikia, – tikino interviu „The Los Angeles Times“. – Klausiate, kodėl tai svarbu? Nes apsivilkus juo ir atsidūrus šalia režisieriaus Davido Lyncho man nebereikėjo nieko daryti, kad vėl įsijausčiau į vaidmenį: kai yra šis kostiumas ir Davidas, aš tampu Deilu Kuperiu.“

MacLachlano ir Lyncho kūrybinė draugystė prasidėjo dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai Kyle’as, niekam nežinomas aktorius, ką tik baigęs Vašingtono universitetą, patraukė režisieriaus dėmesį viename Sietlo teatre ir gavo pagrindinį vaidmenį filme „Kopa“. Nors ši 1984-ųjų juosta tapo visiška komercine nesėkme, jiedu dirbo kartu toliau – ko verta vien kriminalinė drama „Mėlynas aksomas“! „Kyle’as turi tai, ko trūksta daugumai aktorių, – jis skleidžia savotišką magiją ir yra apdovanotas beprotiška energija“, – apie vieną mėgstamiausių savo aktorių yra sakęs Lynchas.

Žvaigžde MacLachlanas tapo būtent suvaidinęs seriale „Tvin Pykso miestelis“. Agento Deilo Kuperio vaidmuo jam pelnė dvi „Emmy“ nominacijas, „Auksinio gaublio“ statulėlę ir, kaip pats juokauja, „tūkstančius puodelių nemokamos kavos“, mat ja nuolatos vaišina gerbėjai. Kavą aktorius dažnai geria ir su režisieriumi, gyvenančiu visai netoli nuo jo Holivudo kalvose, tiesa, po „Tvin Pykso miestelio“ drauge jie nedirbo – iki šiol. „Aš jam esu Deilas Kuperis ir gyvenu Tvin Pykse, – juokiasi aktorius, paklaustas, kodėl režisierius ne jam patikėjo pagrindinius vaidmenis tokiuose darbuose kaip „Dingęs greitkelis“ ir „Malholendo kelias“. – Nors vis žada, kad jei turės ką nors tinkamo, tikrai pasiūlys...“

„Tvin Pykso miestelis“ Kyle’ui tapo ir stulbinančia sėkme, ir... savotišku prakeiksmu. Jo karjerą galima lyginti su pasivažinėjimu amerikietiškais kalneliais: per ketvirtį amžiaus, skiriantį originalų serialą ir jo tęsinį, nė vienas aktoriaus vaidmuo nė iš tolo nebuvo toks įsimintinas kaip agento Kuperio, o kai kuriuos apskritai galima vadinti absoliučia nesėkme. MacLachlanui iki šiol primenama apgailėtina sekso scena baseine iš filmo „Šou merginos“ – už vaidmenį šioje režisieriaus Paulo Verhoeveno juostoje aktorius apdovanotas „antioskaru“ – „Auksinės avietės“ prizu. Kita vertus, pasiūlymų filmuotis netrūko – MacLachlanas vaidino ir tokiuose populiariuose serialuose kaip „Seksas ir miestas“ bei „Nusivylusios namų šeimininkės“.

Per tuos metus jis sėkmingai pradėjo vyno verslą ir sukūrė šeimą. Tai tapo savotiška sensacija, mat iki 2002-ųjų, kai prisiekė amžiną meilę prodiuserei Desiree Gruber (48), apie jo asmeninį gyvenimą sklandė kone legendų. Gal dėl to, kad ilgiau ar trumpiau susitikinėjo su tokiomis pramogų verslo gražuolėmis kaip aktorės Laura Dern, Heather Graham, Lara Flynn Boyle ir supermodeliu Linda Evangelista. Ypač aktorių pradžiugino tėvystė – gimus sūnui Callumui (8), jis viešai pareiškė, jog „rūpinimasis vaiku teikia gerokai daugiau džiaugsmo nei karjera“.

Tiesa, dabar nelinkęs skųstis nei ja, nei gyvenimu. „Kodėl turėčiau? Darbas man suteikė galimybę gyventi, kaip noriu ir su kuo noriu. Žinoma, buvo tokių vaidmenų, kuriais didžiuojuosi, ir tokių, kurių nenoriu prisiminti. Tačiau aš vis dar tebesu čia ir vis dar jaučiuosi reikalingas. Tai negali nedžiuginti“, – sakė jis žurnalui „Esquire“.