L.Kazlauskienei – 60: apie pirmus kartus, suvirinimo aparatą ir tai, ko nedrįso pasakyti Petrui

Jubiliejų sutinkanti L.Kazlauskienė gimimo dienos išvakarėse su portalu Žmonės.lt leidosi į pokalbį be plano. Jo metu aidėjo ir juokas, ir rimtesnės kalbos, ir nekart – nuostabos šūksniai. Liveta neslėpė, kad taip, „be plano“, jai gyvenime smagiausia, tad ir per gimimo dieną šiemet – jokios dienotvarkės!

„Tikriausiai bus taip, kad susirinksime visi artimieji ir smagiai atšvęsime. Turėdavome tradiciją per gimtadienį vyktį į Vokietiją, bet, kadangi prieš pat gimimo dieną sugrįžome iš Egipto, šįkart jau norisi pailsėti nuo kelionių. Tai dar nežinia – gal kur ir nuvažiuosime, gal švęsime namie, gal scenoje, pažiūrėsime. Labai smagu būti nenuspėjamais, gyventi sau, ne dėl kitų, o ir to labai reikia – juk didesnė gyvenimo dalis jau prabėgo. Bet nieko, kiek dar pirmų kartų atsiranda“, – portalui Žmonės.lt šypsojosi L.Kazlauskienė.

Iš Egipto neseniai sugrįžusi moteris juokėsi, kad per gimtadienį jos širdį išties šildo ne tik aplinkinių sveikinimai, bet ir egzotiškos šalies prisiminimai. O ten pirmų kartų Livetai tikrai netrūko – nors kelionėje atlikėja puikiai pailsėjo ir pasimėgavo saulės voniomis, buvo ir ne tokių malonių staigmenų, kurias regėjo pirmąkart.

„Ta kelionė buvo fantastiška, poilsinė, tokia, kokios mums ir reikėjo. Bet vieną dieną jūroje teko pamatyti vandens gyvatę, kokios niekada nematėme. Ta gyvatė gerokai išgąsdino ne tik mus, bet ir greta buvusią porelę. Tikrai siaubas, šiurpai eina… Po to jos nuotrauką parodėme viešbučio darbuotojams, tai sakė, kad čia buvo fish snake. Akyse nesu tokios regėjusi. Va, jums ir pirmi kartai“, – nusijuokusi dalijosi Liveta.

Anot pašnekovės, kai semi gyvenimą pilnomis saujomis, pirmų kartų nestinga, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtum. O ir 60-imt, atrodo, įrašyta tik Livetos pase – realybėje tiek metų jai niekas neduoda!

„Tiesą sakant, galiu pasidžiaugti, kad aš tiek komplimentų, kiek sulaukiu dabar, nesulaukiau net jaunystėje. Egipte daug kas stebėjosi, kad man 60 metų, bet ir Lietuvoje neretai kas nustemba. O ir mama kaip tik sugrįžus iš Egipto labai nustebino. Sako: „Aš negaliu įsivaizduoti, kad tau jau 60 metų. Niekas tau tiek negali duoti. Sakau taip ne dėl to, kad tu esi mano dukra, aš žiūriu objektyviai ir kritiškai“.

Galbūt taip yra todėl, kad manęs niekad ir neslėgė tie metai, niekad nesijaučiau esanti savo amžiaus. Galėčiau sakyti, kad pastaruosius penkerius metus jaučiuosi kaip tik vis labiau kylanti ant sparnų. Nežinau, kur tie sparnai mane labiau pakels, bet esu tikra, kad bus dar daug nuostabių dalykų. Tikrai galiu sakyti, kad šis mano gyvenimo etapas yra pats nuostabiausias ir visai nesvarbu, kiek man metų“, – šypsojosi ji.

Čia L.Kazlauskienę pridūrė, kad su metais jai vis labiau norisi paraginti moteris, kurios gėdijasi savo amžiaus, pamilti save. Pasak dainininkės, gyvenime svarbiausia ne metai, o vidinis „variklis“. O šio Livetai tikrai netrūksta – dainininkė nusijuokė, kad neblėstanti jos energija kartais net gąsdina sutuoktinį Petrą.

„Mane Petras jau kartais ramina ir sako, kad aš jau pradedu gąsdinti jį su savo tikslais ir planais. Sako: Liveta, aš jau jaučiu, kad man reikia ramiau, o tu vis lėkt ir lėkt... Dabar mano tikslas atnaujinti ir perdainuoti visas mūsų prieš dvidešimt ar trisdešimt metų sukurtas dainas. Paskui daug važinėti po kaimus, kaimelius, miestus, miestelius, kur tik laukia mūsų gerbėjai. Noriu nesustoti ir visa tai daryti toliau. Abu norim į sceną, ilgimės gerbėjų“, – dalijosi pašnekovė.

Rodos, ilgėtis gerbėjų Livetai ir Petrui netrukdo net faktas, jog scenoje jie jau – 35-erius metus. Pasmalsavus, negi per tuos tris dešimtmečius koncertų „neatsikando“ per akis, Liveta nė nesusimąsčiusi atrėžė: „Nejuokaukit! Tai niekad neatsibosta“.

Tiesa, kiek rimčiau tarstelėjo Liveta, laikas nenumaldomai bėga, tad jiedu jau pamąsto ir apie tai, kuo reikėtų užsiimti nužengus nuo scenos. L.Kazlauskienės galvoje jau sukasi trys viliojantys planai.

„Visad galvojau, ką reikės daryti, kai jau negalėsime koncertuoti. Jau nuo senų laikų mąsčiau, kad gal reikėtų įkurti savo senelių namus, po to vaikų darželį, o dabar pagalvoju ir apie kavinės, skirtos bendruomenėms, Karmelavoje įkūrimą. Norėtųsi, kad į tą kavinę atvyktų bendruomenės, čia pasibūtų, apžiūrėtų Karmėlavą, padainuotų, pasišnekučiuotų… Norėtųsi Karmelavoje suburti stiprią komuną, kuri būtų aktyvi bendruomenės gyvenime. Tokios mintys ir sukasi – apie bendruomenes“, – dalijosi L.Kazlauskienė.

Nors atrodo, kad 60-metį sutinkančios L.Kazlauskienės galvoje tik planai ir svajonės, paklausta apie dovaną, kokios norėtų sau, ji gerokai nustebina. Pasirodo, Liveta svajoja apie… suvirinimo aparatą.

„Tikrai gal ką prajuokins, bet man labai patinka tokie įdomesni dalykai. Studijų metais esu paragavusi šios profesijos ir man taip patiko, kad iki šiol pamąstau, kad norėčiau tai daryti. Gal tai, aišku, būtų momentinis užsidegimas, bet pabandyti labai norėčiau. Tiek daug visko iš to metalo galima privirinti! Aišku, savo šeimai neužsiminiau apie tokius norus“, – juokėsi atlikėja.

O jei turėtų galimybę atsukti laiką atgal ir savo gyvenime ką nors pakeisti, ar kažką keistų? Liveta šyptelėjo – keisti nieko nenorėtų, nebent tik save.

„Aš žvelgiu į šių dienų jaunimą ir man taip gražu, kad jie tokie drąsūs, veržlūs, pasitikintys. Aš būčiau norėjusi tokia būti, galbūt drąsiau reikščiau savo norus kitiems, o taip pat ir vyrui...

Kai Petras kurdavo dainas, aš jas tik paimdavau ir atlikdavau taip, kaip jis pageidavo. Man būdavo tokia garbė dainuoti jo sukurtas dainas, aš tokią didelę padėką jam jaučiau ir iki šiol jaučiu, kad niekad net nedrįsau pasakyti, jei man kažkas būdavo ne taip. Ar dainoje tonacija nepatogi, ar dar kažkas – nedrįsdavau pasakyti, tik stengdavausi išpildyti jo viziją. Dabar mąstau, kad būčiau galėjusi labiau dalyvauti kūrybiniame procese“, – atviravo legendinė dainininkė.

Pokalbiui besiritant į pabaigą, L.Kazlauskienė pridūrė, kad gimimo dieną nesinori nei žvalgytis į tai, kas buvo, nei į tai, kas bus. Norisi tik dėkoti visiems šalia esantiems žmonėms.

„Aš esu tokia dėkinga viskam, kas buvo, ir už viską. Dėkinga mamai Valerijai, dėkinga Petrui, dėkinga Ingridai ir visiems, kurie mano gyvenime atsirado, kurie yra. Svarbiausia, kad turiu artimus žmones. O daugiau – nieko nereikia, o kas buvo, tas buvo“, – portalui Žmonės.lt sakė L.Kazlauskienė.