L. Kunigėlis: Jei ne Lietuvos kariuomenė, vargu, ar dabar kalbėtume apie 100 m. valstybės jubiliejų
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę“, – sako vienas iš dokumentinio filmo „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ autorių Linas Kunigėlis. Filmo premjera – vasario 12 dieną per LRT.
Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas ir vienas iš filmo autorių L. Kunigėlis pasakoja, kad idėja kurti dokumentinį filmą apie Lietuvos kariuomenę gimė atsitiktinai. Kolega iš užsienio, su kuriuo L. Kunigėlis yra pažįstamas jau daugelį metų, turi pomėgį rinkti vaizdo medžiagą apie įvairių šalių kariuomenes. Viename renginyje L. Kunigėlio jis paklausė: „Ką jūs, lietuviai, turite apie savo kariuomenę? Atsiųskite.“
„Pradėjau ieškoti ir pamačiau, kad susisteminto vaizdo kūrinio apie savo kariuomenę neturime. Yra įvairių televizijos laidų, kuriose paliestas vienas ar kitas to laikmečio klausimas, bet nuo pradžios iki galo papasakotos kariuomenės istorijos nėra. Tuomet prisiminiau savo bičiulį Vytarą Radzevičių, kuris yra didžiulis šios temos entuziastas ir tyrinėtojas.“
Pasak L. Kunigėlio, dabar visi kalbame apie didžią Vasario 16-osios datą, bet, kaip filme sako istorikai, tai buvo politinis aktas, valia, kurią reikėjo apginti. Jei ne Lietuvos kariuomenė, vargu, ar dabar kalbėtume apie 100 metų valstybės jubiliejų. Galbūt kalbėtume apie kitokio profilio valstybę.
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Taip jau sutapo, kad datos sutelpa į vienus metus. Paskutinį filmą simboliškai planuojame išleisti lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos kariuomenė minės 100 metų“, – teigia L. Kunigėlis.
Filme „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ žiūrovai pamatys daug nuotraukų, nes vaizdo medžiagos iš nepriklausomybės karų nėra. Tų laikų Lietuvoje mažai kas buvo filmuojama.
Filmuota medžiaga atsirado kiek vėliau. Kaip sako V. Radzevičius, ypač džiugina, kad šiame filme yra panaudota daug medžiagos iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Šaulių sąjunga, kuri dalyvavo šioje itin sėkmingoje Lietuvos karinėje operacijoje, apie tai sukūrė specialų filmą.
„Krapštymo ir ieškojimo buvo daug. Esu labai dėkingas Lietuvos istorijos archyvui, kurio darbuotojai padėjo šias medžiagas rasti. Ypač smagu atrasti vaizdą apie kokį nors istorinį faktą, pavyzdžiui, iš bolševikų atimtą pirmą karinį trofėjų šarvuotį. Jį lietuviai pavadino Žaibu. Kai randi šarvuočio, kuris dalyvauja paraduose, unikalias nuotraukas, tai iš tiesų jaudina“, – teigia V. Radzevičius.