„Noriu, kad ji atrastų tai, kas jai labiausiai patinka“, – sako aktorius Leonardas POBEDONOSCEVAS (43). Ir jis tikrai nepyks, jei dukra Ema POBEDONOSCEVAITĖ (17) vieną dieną iš tiesų atsidurs teatro scenoje ar kino aikštelėje. Pirmąjį bandymą jiedu jau atliko – ką tik abu nusifilmavo Roberto Kuliūno komedijoje „Aš gyvas“.
Emilija, vadinsiu tave taip, kaip tu nori – Ema. Labiau į mamą ar tėtį esi panaši?
Ema: Man rodos, į tėtį. Nors gal ne, gal – į abu. Kai tėvas susinervina, sako, kad esu kaip mama. Juokauju. Turbūt esu žaisminga kaip tėtis. Ir išvaizda jo, nosis. Iš mamos paveldėjau užsispyrimą.
Ar kada buvo toks laikas, kai tau norėjosi, kad niekas nežinotų, kieno dukra esi?
Ema: Kartais tai užknisa, tikrai, tačiau be tėvo nebūčiau patyrusi teatro, scenos, filmavimų. Daug visko mačiau, sužinojau.
Tėvas yra tėvas, kol kiti man neprimena, kas jis, negalvoju apie tai. Bet buvo smagu, kai devintoje klasėje manęs prašė jo autografų, nes jis įgarsino Žaibą Makvyną animaciniame filme.
Jei neklystu, buvo laikas, kai gyvenote tik dviese?
Ema: Mama dažnai gastroliuoja.
Leonardas: Buvo ir tokių momentų, kai nuspręsdavome pailsėti vienas nuo kito. Ir dabar dvejus metus esame ir kartu, ir atskirai. Vieni kitus mylim ir džiaugiamės.
Ką reiškia gyventi su tėvu? Ar tu turėjai galimybę rinktis?
Ema: Gyvenau su mama, bet vieną dieną tėvo paklausiau: