39-ąjį gimtadienį (tiek sukaks kovo 28-ąją) Lady Gaga pasitinka su ištikimu mylimuoju ir po penkerių metų tylos išleistu albumu, iškalbingai pavadintu „Mayhem“ – sumaištis.
Jau pirmą savaitę albumas pradėtas lyginti su pačios Gagos klasika „The Fame Monster“ ir drąsiai vadinamas geriausiu iš septyneto jos studijoje įrašytų dainų rinkinių. Sunku patikėti, bet nuo ankstesnio „Chromatica“ praėjo jau penkeri metai. Per tą laiką ji suvaidino poroje garsių ir prieštaringai vertinamų filmų: dramoje „Gucci mados namai“ bei miuzikle „Džokeris: Folie à Deux“ – ir gerbėjai ėmė būgštauti, kad suviliota ekrano jų dievaitė taip ir neprisiruoš grįžti namo, tai yra į studiją.
Ir vis dėlto ji grįžo. Muzikos apžvalgininkai aikčioja dėl „senos geros Lady Gagos“ – tik mąslesnės, kryptingesnės, virtuoziškai cituojančios save. Pranešdama apie „Mayhem“, dainininkė žadėjo sumaištį bei linksmybes ir minėjo įkvėpimo šaltinius – nuo Davido Bowie ir Prince’o iki dešimtojo dešimtmečio alternatyviosios muzikos ir prancūzų elektronikos.