Laidos „Gyvūnų policija“ vedėja Agota Mašanauskaitė: „Su laiku išmokau į viską žiūrėti ramiau"

Rugsėjį LNK televizijos žiūrovai jus išvydo nauju – TV laidos „Gyvūnų policija“ vedėjos amplua. Tačiau filmuotis, dirbti prieš auditoriją jums nėra visai nauja veikla?..

Prieš tai buvau žinoma kaip drabužių kūrėja, kaip renginių organizatorė ir tik kažkada trumpu gyvenimo laikotarpiu kaip merginų grupės narė. Rodytis prieš auditoriją man tenka nebe pirmą kartą, bet šis visiškai kitoks ir patirtis nauja. Visuomet būdavau už kadro, o dabar – kameros ir lempos į mane (šypsosi). Be to, šios laidos filmavimai kitokie – viskas vyksta realiuoju laiku, tad vienu metu turi atlikti begalę užduočių: ir bendrauti su kamera, ir su kolega vedėju, ir kalbėti taisyklinga lietuvių kalba, ir nepamiršti reaguoti į filmuojamą situaciją. Nes antro dublio nėra!

Kuo panašūs dainavimas scenoje ir TV laidos vedimas, ką kiekviena šių patirčių jums suteikė?

Tai absoliučiai skirtingi dalykai. Televizijoje tu formuoji visuomenės nuomonę, esi atsakingas ne tik už save, kartu norima nusiųsti žinutę žiūrovams – galbūt kartais net turi juos auklėti. Tam privalai būti gerai pasiruošęs. O dainavimas man niekada nebuvo stebuklingas dalykas – mano kaip dainininkės karjera (jeigu galima taip pavadinti) buvo labai trumpa. Kur kas daugiau laiko dirbau organizuodama ir koordinuodama įvairius renginius, projektus. Vis dėlto darbui su atlikėjais iš tiesų padeda patirtis scenoje, nes kur kas geriau suprantu, kaip jie jaučiasi, ko jiems reikia.

Ar visada mylėjote gyvūnus? Kas kuriant laidas jums sunkiausia?

Aš pati užaugusi su gyvūnais, tad juos laikau šeimos nariais. Pirmame TV laidos sezone teko susidurti su daug sunkių situacijų, kai gyvūnai, dažniausiai šunys, auginami žiauriomis sąlygomis. Pavyzdžiui, pririštas prie trumpos grandinės žiemą, spaudžiant –15 laipsnių šalčiui be maisto ar vandens būdoje paliktas beveik aklas, ir dar ligotas šuo... Tad labiausiai piktindavo žmonių žiaurumas ir abejingumas. Kartą tikrai trūko kantrybė ir susigraudinau – norėjau net kelis likimo ir žmogaus nuskriaustus šunis parsivežti namo, tačiau dėl galiojančių įstatymų neturėjome teisės jų paimti be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Savivaldybės leidimo. Tokie atvejai patys skaudžiausi: kai tikrai nori padėti, bet tavo rankos surištos įstatymų ir belieka tik guosti vargšą gyvūną žiūrint jam į akis.

Palyginkite pirmąsias „Gyvūnų policijos“ laidas su vėlesnėmis: ko išmokote, kaip patobulėjote?

Nufilmavusi pirmas laidas grįždavau namo ir galvodavau, kaip galiu tiems gyvūnams padėti, tačiau su laiku išmokau į viską žiūrėti ramiau. Tai nereiškia, kad man jie neberūpi, tiesiog apėmus emocijoms sunku priimti tinkamus sprendimus laiku ir vietoje. Prasidėjus antram sezonui, viskas buvo paprasčiau, tarkim, jau nebetekdavo galvoti apie klausimus. O seniau neretai nutikdavo taip, kad sugalvoji labai labai aktualų klausimą pašnekovui ir bekalbant jį pamiršti, grįžti montuoti medžiagos ir supranti, kad būtent esminio dalyko ir nepaklausei (šypsosi).

Kaip sutarėte su kolega Pauliumi Kaupeliu? Bendras darbas turbūt atskleidė kiekvieno vedėjo stipriąsias puses?

Paulius turi daug patirties gyvūnų dresūros ir psichologijos klausimais. Mano pliusas – aš nebijau gyvūnų. Tad reikalui esant drauge lipdavome per tvorą, būdavo, ir pasiginčydavome dėl siužeto idėjų. Visko buvo, bet sutariame gerai.

Lankėte muai tai treniruotes, ar vis dar užsiimate šiuo sportu? Kaip kitaip rūpinatės sveikata?

Kaip sakoma, „sveikame kūne – sveika siela“, ir tuo stengiuosi vadovautis. Jei neturiu laiko sportuoti, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Kai spėju, pasigaminu sveiko maisto, bet nesu išprotėjusi dėl sveikos gyvensenos. Šią vasarą atradau vandenlenčių sportą, laikas ant vandens padėdavo pabėgti nuo kasdienių rūpesčių ir išsivalyti mintis. Tikiuosi, ateinanti vasara bus tokia pati gera. Muai tai treniruotes atradau praeitais metais, bet pavasarį avarijoje patyriau sunkią traumą. Prireikė tikrai nemažai laiko, kol galėjau vėl pradėti sportuoti. Mankšta ant vandens padėjo išjudinti raumenis.

O kaip prižiūrite savo odą? Ar galite atskleisti dalelę kasdienės grožio rutinos?

Niekuomet neskyriau odos priežiūrai labai daug dėmesio, nes neturėjau problemų. Tačiau pradėjus dirbti televizijoje reikėjo naudoti specialų sunkų grimą, kuris – ne paslaptis – neigiamai veikia odą. Dabar kasdieną pradedu su serumais ir kremais, nes mano mišriai odai būtina kasdienė priežiūra.

Kalbant apie grožį ir sveikatą, būtų nuodėmė nepakalbėti ir apie dvasinį pasaulį. Ar iš aplinkos jaučiate padidėjusį sąmoningumą šia kryptimi? Kaip į tai žiūrite?

Manau, dvasinio pasaulio turtinimas yra be galo svarbus. Pirmiausia turime sutarti su savimi, atrasti savo silpnybes ir jas paversti stipriosiomis savybėmis. Taip pat svarbu išlaikyti balansą ir nepasiduoti aplinkos poveikiui, atrasti vidinę ramybę. O turėti asmeninį psichologą ar gyvenimo būdo konsultantą tikrai nėra blogai, manau, daugeliui iš mūsų reikia teisingo ir kartais kritiško požiūrio į save iš šono. Pati stengiuosi kartais atsitraukti ir pasižiūrėti, ar iš tiesų mąstau teisingai, ar mano priimami sprendimai apgalvoti.

Ar pati esate atradusi savo mėgstamą sritį, kuri pripildo vidaus pasaulį? Kaip kovojate su stresu?

Aš be galo mėgstu vairuoti, tad neretai streso atsikratau išvažiuodama pasigrožėti naktiniu miestu kur nors atokiau. Ar tiesiog pabėgti į gamtą, pasivaikščioti, tiesiog pabūti su savo mintimis. Taip pat labai padeda geros knygos, tad kartais pasvajoju apie poilsį gamtoje, kokioje sodyboje su gera knyga ant kelių ir arbatos puodeliu. Dar stresą malšinti padeda maisto gaminimas. Tai labai mėgstu daryti. Nesikliauju receptais, labiau išmone ir skonio receptoriais. Ir giliai širdyje pasvajoju pagaminti kažką nuostabaus mylimam žmogui. Tik to dar teks palaukti, nes jį pirmiausia reikia sutikti (šypsosi).

Įsivaizduokime: Agota grįžta po darbo namo... Ką tuomet veikiate, kaip ilsitės?

Pirmiausia išeinu pasivaikščioti su mažuoju Ego (šunelis, kurį pasiėmiau iš prieglaudos nuvykusi filmuoti reportažo). Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, o kadangi šuo judrus, jam reikia kažkur sukauptą energiją išleisti. Taip pat turėdama laiko pasineriu į gerą knygą arba pasižiūriu įdomų filmą (mėgstu istorinius, karinius ir detektyvus) arba susiperku produktus ir važiuoju pas draugus pagaminti jiems vakarienės. Nemėgstu vakarieniauti viena, todėl arba tai darau mieste arba praleidžiu vakarienę išvis (šypsosi).

Išbandėte daug sričių: dainavote, vedate renginius ir televizijos laidą, esate sukūrusi drabužių kolekciją „Love Yourself by A.M.“. Ką dar planuojate nuveikti, ko norėtumėte išmokti?

Norėčiau šokti su parašiutu, apkeliauti pasaulį ir įsikurti Toskanoje su šeima ir vaikais (šypsosi). Jeigu rimtai, tai visų šių dalykų tikrai norėčiau, tik greičiausiai viskam savas laikas. Be darbo televizijoje, dar organizuoju renginius – čia puikiai save realizuoju. Bet užvis labiausiai trokštu sukurti šeimą. Nes ateina tas metas, kai matant draugų šeimas aplanko baltas pavydas.

Jei gautumėte burtų lazdelę, kuri išpildytų tik vieną norą, ko paprašytumėte?

Prašyčiau savo didžiausio noro – kad tikrove virstų ši vizija... Vaizdas iš terasos Toskanoje (Italijoje) į nuo kalvos besidriekiančius vynuogynus vakarinėje saulėje, prie ilgo stalo sėdi visi mano brangiausi žmonės: šeima, artimiausi draugai bei keli vaikai, zujantys aplink stalą su šunimis, fone skamba rami muzika, vilnija pokalbiai. Viskas, ko trokštu, – brangiausias laikas su artimiausiais.

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA. 1991 m. lapkričio 27 d.

ZODIAKO ŽENKLAS. Šaulys.

SVAJONIŲ KRAŠTAS. Norėčiau nuvykti į Keiptauną (Pietų Afrikoje) pamatyti pingvinų ir panardyti.

ĮSPŪDĮ PALIKĘS FILMAS. Greičiausiai tai būtų paskutinis matytas – „Marija. Škotijos karalienė“.

PATINKANČIOS KNYGOS. Filosofinės, psichologinės, savęs pažinimo bei istorinės.

ĮKVĖPIMO ŠALTINIS. Aplinka – sutinkami žmonės, gamta, filmai, muzika.

AUTORITETAS. Negaliu išskirti vieno, nes skirtingose srityse turiu skirtingus – bet vienas iš jų būtų Agnė Jagelavičiūtė, kitas – Michelle Obama.

METŲ ĮVYKIS. Manau, tai laidos vedėjos pozicija – iš tiesų buvo labai gera ir įdomi patirtis.

DIDŽIAUSIA GYVENIMO AVANTIŪRA. Dalyvauti laidos vedėjos atrankoje ir, žinoma, ją laimėti.

GARDŽIAUSIAS PATIEKALAS. Sunku išskirti vieną, tačiau tai būtų arba lazanija, arba grilio kepsnys.

PRIETARAS. Viskas gyvenime vyksta ne be priežasties. Tai reiškia, kad taip turi būti, tačiau tikrai nereiškia, jog viską patikiu likimui, vis dėlto manau, kad įvairūs gyvenimo posūkiai bei sprendimai iš dalies nulemti.

SAVAITGALIO RITUALAS. Pabėgti nuo miesto šurmulio kur nors į gamtą.

MĖGSTAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara. Esu šilumos ir saulės žmogus (saulė mane veikia labai teigiamai).

PATINKANTIS PAROS METAS. Naktis. Daugiausia dalykų pasidarau naktį, kai kiti miega (šypsosi).

ERZINANTI ŽMONIŲ BŪDO SAVYBĖ. Nereikalingas stresas.

PUIKI ŽMONIŲ BŪDO SAVYBĖ. Geras humoro jausmas

KUR IR KADA GERIAUSIAI ATSIPALAIDUOJATE. Važiuodama, ir nesvarbu, kur: į darbus, į kelionę, į gamtą, – be galo mėgstu patį važiavimo procesą.