Laidos „Visi mes žmonės“ pašnekovės – apie kovą su valgymo sutrikimais
Įveikti valgymo sutrikimą – tai lyg susikauti su labai stipriu priešininku. Laidos pašnekovės, nugalėjusios nervinę anoreksiją ir bulimiją, šią kovą laimėjo.
Tačiau tai nebuvo lengva, nepadėjo ir aplinkinių frazės „Gal pradėk daugiau valgyti“, „Nebereikėtų tiek daug ryti“. Greičiau atvirkščiai – vertė slėptis, skatino atsiriboti, stiprino kaltės ir gėdos jausmą. Vienas sunkiausių žingsnių tokioje situacijoje – pripažinti pačiai sau, kad nesusitvarkysi ir tau reikia pagalbos. Ar spausti „patinka“ feisbuke, kai madinga suknelė nebeužmaskuoja sulysusių draugės pečių? Kaip gali padėti artimieji, kai jų dukra nyksta tiesiog akyse? Ko trūksta gyvenime, kai vieninteliu malonumo šaltiniu tampa maistas?
lgametė grupės „Mango“ atlikėja Rima Petrauskytė-Paulauskienė maždaug 25-erių susirgo nervine bulimija: „Supratau, kad man reikia pagalbos, nes maistu tiesiog slopindavau savo emocijas“. Intensyviai koncertuodavusi atlikėja po truputį tolo nuo šeimos, draugų, nesiklostė santykiai su tuometiniu partneriu, o didžiausią džiaugsmą teikdavo valgymas. Tačiau pavalgiusi imdavo jausti sąžinės priekaištus ir kaltę, tad norėdama atsikratyti perteklinių kalorijų sukeldavo vėmimą. Prasidėjo skrandžio, gerklės, galvos skausmai, sutriko hormoninė sistema. Nors svoris labai stipriai nesikeitė, Rima suprato, kad be gydytojų pagalbos neišsivers. „Kreipiausi į medikus, jie iškart pasakė, kad pirmiausia reikia tvarkyti galvą, – šypteli ji. – Teko atsikratyti dalykų, trukdančių gyventi. Nutraukiau nesveikus santykius, vėliau sustabdėme ir grupės „Mango“ veiklą, nes man reikėjo pertraukos.“
Kai būsima profesionali balerina Kristina Tarasevičiūtė atėjo į septintą klasė, iškart pastebėjo, kad jos formos, palyginti su kitų mergaičių, labai sumoteriškėjusios. Tuomet ji svėrė 47 kg, taigi surezgė planą mažinti svorį ir griežtai ėmė jo laikytis. Pedagogai, pastebėję pokyčius, girdavo moksleivę, rodydavo kaip pavyzdį kitoms mergaitėms („jeigu ji gali, tai ir jūs galite“). O Kristiną pagavo azartas – pavasarį ji tesvėrė 36 kg. Egzaminai buvo išlaikyti, o geriausia draugė neslėpė: „Atrodai baisiai“. „Nežinau, ar tai buvo liga, nes sugebėjau pati sustoti“, – dabar svarsto balerina. Ir prisimena ne tokį seną epizodą prieš keletą metų, kai buvo pradėjusi visas vidines emocijas slopinti maistu, kai nuolatinis valgymas trukdavo be pertraukos nuo vakaro iki vidurnakčio. Jai ir vėl pavyko sustoti, vieną vakarą tiesiog supykus pačiai ant savęs. Tačiau pati pripažįsta, kad balansavo ant labai pavojingos ribos.
Dietetiką studijuojanti Rugilė Leimontaitė nervine anoreksija susirgo būdama 16-os – gydytoja, pamačiusi, kad svarstyklės rodo 30 kg, pamanė, kad jos sugedo. Laimingai pasibaigusį tą gyvenimo epizodą Rugilė vadina sėkmės istorija – jai pavyko pasveikti iš pirmo karto ir gana greitai. Tačiau ne be Valgymo sutrikimo centro specialistų pagalbos.
Mergina prisimena pačią ligos pradžią – ji prasidėjo tada, kai Rugilės brolis, su kuriuo bendraudavo labai artimai, išvažiavo studijuoti į kitą meistą. Jai tapo liūdna, pasijuto vieniša. Būtent tada nusprendė, kad reikia pradėti mažiau valgyti ir daugiau sportuoti. Tačiau kartu su svoriu tirpo ir Rugilės emocijos – atėjo momentas, kai ji nebejautė nieko. Tėvai iš pradžių nieko nepastebėdavo, nes dukra pasakodavo, kad pietavo mokykloje, o atsikėlusi anksčiau ir paruošusi pusryčius – kad jau pavalgė ir paliko jiems. Nors pati neįsidėdavo nė kąsnio į burną. Kai jau ir mama pastebėjo, kad kažkas negerai ir imdavo apie tai kalbėti, Rugilė pykdavo, net puldavo į isteriją. Kol galiausiai suprato – ji nori gyventi.
Apie visa tai – žurnalo „Žmonės“ ir TV3 televizijos kuriamoje laidoje „Visi mes žmonės“ pirmadienį 19.30 val. per TV3