Pradėdami naujus metus daugelis įprastai išsikeliame naujus tikslus. Deja, ne visada pavyksta nuosekliai jų siekti. Lektorius, laiko planavimo mokytojas Saulius Bagdonas sako, kad dėl to kaltas nemokėjimas planuoti savo laiko.
Dėl ko mums dažniausiai nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų tikslų: nemokame planuoti laiko, o gal mums stinga valios?
Sveikintina tai, kad žmonės kuria tikslus. Tai jau didelis darbas. Jei metams baigiantis matai, kad pusės jų įgyvendinti taip ir nepavyko, irgi nėra blogai, nes atsiranda galimybė pamatyti, ką gyvenime darai ne taip.
Sveikintina tai, kad žmonės kuria tikslus. Tai jau didelis darbas. Jei metams baigiantis matai, kad pusės jų įgyvendinti taip ir nepavyko, irgi nėra blogai, nes atsiranda galimybė pamatyti, ką gyvenime darai ne taip.
Svarbu suvokti, kad jei jau keliame sau uždavinius ir jie mums iš tikrųjų svarbūs, turime aiškiai paskirti laiko jiems įgyvendinti. Kiekvieną dieną susiplanuokite atlikti bent kažkokį žingsnį, vedantį link didžiojo tikslo. Didžioji problema yra ta, kad kasdien atliekame begalę labai skubių, degančių reikalų ir nerandame laiko padaryti darbų, vedančių link mūsų svajonės. Daugiau laiko niekada neatsiras, todėl savo kalendoriuje pasižymėkite laiką, kurį skirsite savo tikslams siekti. Galbūt dėl to reikės atsikelti pusvalandžiu anksčiau. O gal tą pusvalandį rasite vidurdienį. Tiesiog turite aiškiai žinoti, kada darbą atliksite. Tikslą turite visada matyti prieš akis.
Kitas dalykas – jei užsirašėme tikslus ir nieko dėl jų nenorime daryti, galbūt iš tiesų jie mums nėra tokie svarbūs. Gal tai tik tam tikros mūsų užgaidėlės. Kartais stebuklai įvyksta, kai kažko labai stipriai trokštame. Tada pagalba ateina ir iš šalies.
24 valandas per parą turime visi, tačiau ne visi per jas nuveikiame vienodai. Nuo ko tai labiausiai priklauso?
Tiesa, yra tokių produktyvių žmonių, kurie, pernelyg nepavargdami, nuveikia per dieną daugybę didelių darbų, o kiti jos pabaigoje stebisi, kur dingo valandos. Vėlgi reikia mokytis planuoti laiką. Kai tai taps įpročiu, nekils klausimų, kur jis dingsta. Beje, yra ir garsių menininkų, kurie dirba itin kūrybiškai, tačiau gana tiksliai planuoja savo laiką.
Netiesa, kad tada nebelieka vietos spontaniškumui, improvizacijai. Juk galima planuoti ne visą savo dieną, o, pavyzdžiui, pusę ar tik kelias valandas, per kurias spėsite padaryti pačius svarbiausius dienos darbus. Taigi bent mažą dienos darbų sąrašiuką turėti labai gerai. Moksliškai įrodyta, kad jei tokiam sąrašui sudaryti per dieną skirsime 10 minučių, jau sutaupysime valandą taip brangaus dienos laiko. Kažkodėl žmonės nepamatuoja, kad laikas – pinigai, mūsų išeikvota energija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Visata pildo keisčiausius norus – leiskite jai tai daryti
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad laiko planuoti nereikia tiems žmonėms, kurie jaučiasi gyvenantys visavertį gyvenimą, kurie nepatiria jokio streso, kuriuos tenkina tai, ką jie daro ir kiek uždirba. Bet ar labai daug tokių yra?.. Daugelis pradedame planuoti laiką tada, kai suprantame, kad nebespėjame visko aprėpti, kai jaučiame įtampą, jog daug turime nuveikti.
Kokios svarbiausios yra laiko planavimo taisyklės?
Laiko planavimo taisyklių ir sistemų yra labai daug. Pats rekomenduoju prieš planuojant laiką pirmiausia savęs paklausti, ko norite iš gyvenimo, kokie jūsų tikrieji gyvenimo norai, svajonės? Būtinai užduokite sau svarbiausią klausimą – koks yra jūsų pašaukimas, gyvenimo prasmė? Galbūt jūs veikiate labai daug, tačiau švaistote brangų laiką užsiimdami tuo, kas jums visiškai nepatinka. Juk būna ir taip. Kai atsakysite į svarbiausius klausimus, pagalvokite, kokius žingsnius turėtumėte kasdien padaryti.
Rekomenduoju paimti popieriaus lapą ir ant jo surašyti visus profesinius darbus, kuriuos turėsite atlikti, visus sau duotus pažadus, kuriuos norėsite įgyvendinti... Veiklų gali būti šimtas, gali būti dešimt. Vien viską surašius ant popieriaus jau palengvės.
Rekomenduoju paimti popieriaus lapą ir ant jo surašyti visus profesinius darbus, kuriuos turėsite atlikti, visus sau duotus pažadus, kuriuos norėsite įgyvendinti... Vien viską surašius palengvės.
Tada darbus reikėtų suskirstyti į kelias kategorijas. Į vieną įrašykite svarbius darbus, kuriuos reikia atlikti skubiai. Į kitą – neskubius ir svarbius darbus, kurie veda link svajonių. Jiems kasdien reikėtų skirti konkretų laiką. Trečioje kategorijoje surašykite neskubius ir nesvarbius darbus. Jų išvis nereikėtų daryti. Ir ketvirtoji darbų kategorija – skubūs ir nesvarbūs darbai. Tikėtina, kad ir jų nereikėtų daryti. Taip išsigrynins metų uždaviniai. Darbams planuokite ne daugiau nei 70 proc. dienos. Kitą laiką pasilikite improvizacijoms.
Planuojant laiką tikriausiai reikėtų nepamiršti į sąrašą įrašyti ir laisvalaikio pramogų?
Visada siūlau pradėti planuoti savo laiką nuo asmeninių, ne profesinių tikslų, pavyzdžiui, nueiti į teatrą, pasivaikščioti po parką, daugiau laiko praleisti su šeima... Šiems dalykams dažniausiai laiko nelieka todėl, kad mes tam laiko neskiriame. Ko nesuplanuoji, to ir nepadarai. Labai rekomenduoju neapleisti nė vienos gyvenimo srities – reikėtų pagalvoti ir apie savo sveikatą, tobulėjimą, bendravimą su draugais, šeimą, tarpusavio santykius, keliones... Visa tai reikia įtraukti planuojant mėnesius, savaites, dienas. Priešingu atveju galime nepastebėti, kaip užaugs vaikai, kaip ateis kitas metų laikas ar kaip priaugsime dešimt kilogramų. Žinoma, tik nereikia stengtis tapti tobuliems. Kaskart stabtelėkime ir atlikime visų savo gyvenimo sričių analizę. Tada žinosime, kurie darbai yra svarbūs ir skubūs.
Kalbant apie profesinius darbus, sudėtingiausius patarčiau atlikti dienos pradžioje, kai dar mums niekas per daug netrukdo. Atliekant juos ant stalo galima pasidėti raudoną vėliavėlę, įspėjančią apie tai, kad mūsų trukdyti negalima! Reikėtų taip pat išsijungti telefoną, kitas ryšio priemones ir susitelkti tik į atliekamą veiklą.
Kas dažniausiai vagia mūsų brangų laiką?
Siūlau pasekti save ir atlikti tokią praktiką – kas penkiolika minučių ant lapo rašykite, ką veikiate. Tada bus nesunku susekti laiko vagis.
Siūlau pasekti save ir atlikti tokią praktiką – kas penkiolika minučių ant lapo rašykite, ką veikiate. Tada bus nesunku susekti laiko vagis.
Dažiausiai tai mūsų telefonai, kuriuos per dieną paliečiame apie 2 500 kartų. Jei laiką skiriame darbui, būtina dirbti produktyviai, juk geriau dirbti mažiau, bet efektyviau. Kitas klausimas – kaip nepersidirbti? Reikia daryti pertraukas. Po valandos efektyvaus darbo būtina pauzė. Galima išgerti arbatos, pakalbėti su kolega, pasivaikščioti.
Kai žmogus turi savaitės tikslą, jis užsibrėžtą darbą gali padaryti per dvi tris dienas ir likusią savaitės dalį tiesiog ilsėtis. Tokia laiko planavimo sistema daugelį labai motyvuoja. Manau, žmonės dažnai save perspaudžia, persidirba, todėl yra išvargę, nesišypso. Nesuprantame, kad turime mėgautis gyvenimu. Deja, dažnas, pernelyg daug dirbęs, dienos pabaigoje jaučiasi kaip išsunkta kempinė ir nieko daugiau daryti nebenori. Kai užklumpa tokios mintys, turime atlikti analizę, kas daugiausiai atėmė mūsų energijos.
Pastebiu, kad kai kuriems darbams žmonės skiria per daug laiko, persistengia juos darydami. Tokie žmonės dažnai ir nesiryžta pildyti svajonių, nes galvoja, kad dar nėra pakankamai tobuli, idealiai visko nemoka.
Dirbant nereikėtų prisiimti ir kitų darbuotojų darbų. Dažnai vadovai, galvodami, kad viską geriausiai moka patys, padaro daugelį darbų už pavaldinius. Bet taip ir sau kenkiame, ir neleidžiame kitiems tobulėti.
Kas mums daugiausiai suteikia energijos?
Kai kurie žmonės klaidingai galvoja, kad energijos semiasi rūkydami, gerdami kavą ar juodą arbatą. Bet šie žalingi įpročiai kaip tik ir išsunkia mūsų energijos atsargas. Žinau iš savo patirties. Geriau sąmoningai ieškoti energijos teikiančių veiklų. Vieniems jos suteikia mankšta, kitiems – pasivaikščiojimas gryname ore, tretiems – pabendravimas su pozityviais žmonėmis. Manau, kad labai naudinga būtų biuruose įvesti tradiciją per darbo pertraukėles mankštintis. Žvalumo gali suteikti vos kelių minučių mankštelė. Efektyvūs yra ir vos minutę ar kelias trunkantys kvėpavimo pratimai.
Kalbant apie darbo ir poilsio balansą, gal vadovaujatės kokiomis nors taisyklėmis?
Anksčiau dirbau pagal sistemą, kuri nurodo, kad dirbant valandą, mažiausiai penkias minutes reikia pailsėti, jei dvi valandas – mažiausiai – dešimt minučių. Svarbiausia – kiekvienas žmogus turi atrasti savo darbo ritmą. Yra žmonių, kurie gerai jaučiasi dirbdami savaitgaliais, kitiems patogiau intensyviai dirbti kelias dienas, o paskui kelias ilsėtis.
Svarbiausia – kiekvienas žmogus turi atrasti savo darbo ritmą. Yra žmonių, kurie gerai jaučiasi dirbdami savaitgaliais, kitiems patogiau intensyviai dirbti kelias dienas, o paskui kelias ilsėtis.
Taigi raskite, kas jums yra patogiausia! Svarbu ir tai, kiek mes miegame, nes miego metu atsistato energija.
Ar pats visada mokėjote planuoti laiką?
Jį planuoti pradėjau tada, kai darbų buvo pernelyg daug. Tada planavau darbus 15 minučių tikslumu, tačiau perdegiau, mačiau, kad mano rezultatai nėra geri. Tada išvis mečiau planuoti laiką. Dabar turiu savo sąsiuvinį, į kurį rašau tikslus, dienos darbus, bet kai kuriomis dienomis leidžiu sau veikti visiškai laisvai, galiu visiškai kūrybiškai improvizuoti ir daryti tokias veiklas, kurias tuo metu noriu. Man patinka toks „miksas“ tarp griežtos ir laisvos dienotvarkės. Kartais sveika įtampa darbe priverčia mobilizuotis, susiimti ir greičiau veikti. Dar siūlyčiau pagalvoti, kokius darbus mes galime perduoti kitiems, pavyzdžiui, ar mums patiems lyginti marškinius, ar nešti į valyklą. Jei tokia veikla įdomi, viskas gerai, tačiau turime išmokti ir kai kuriuos asmeninius darbus deleguoti kitiems, ypač jei mums tie darbai nepatinka.
Ar daug tikslų susirašėte kitiems metams?
Sausio pradžioje savaitei su šeima ir bičiuliais skrendame į Dubajų. Visą savaitę šiltoje gražioje aplinkoje skirsime laiką savo svajonėms ir tikslams kurti. Paplūdimy, restoranuose, savo kambariuose dirbsime su savo norais. Pabėgus toliau nuo darbų ir rūpesčių, tai daryti dar paprasčiau (šypsosi).
TAIP PAT SKAITYKITE: Keliautojas Danas Pankevičius: „170 aplankytų pasaulio šalių – tik apšilimas“