„Laima“ parvežė auksą!

Tarp moterų (per 40 metų) komandų „Laimos“ tinklininkės Naujojoje Zelandijoje buvo nenugalimos – laimėjo visus septynis susitikimus ir per visą turnyrą pralaimėjo vos vieną setą. Kitame pasaulio krašte kietą lietuvių būdą pajuto pusfinalyje su jomis susikovusios britės, o finale – jungtinės Japonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos komandos sportininkės.

„Prieš pusantrų metų Nicoje tapusios Europos čempionėmis juokavome, kad laikas kelti kartelę – laimėti pasaulio čempionato auksą, – sakė Vilniaus klubo „Laima“ puolėja, žurnalo „Laima“ vyriausioji redaktorė Gitana Bukauskienė, finale pasiuntusi paskutinį pergalingą smūgį į priešininkių aikštelę. – Kai keliavome į Naująją Zelandiją, pusė mūsų komandos tikėjosi pergalės, kita pusė – abejojo. Juk nežinojome, kokio lygio sportininkės susirinks į Pasaulio meistrų žaidynes. Man asmeniškai būtų tikęs bet koks medalis. Aišku, auksas nustelbė viską – sužibome kaip tikros žvaigždės. Beje, ne tik kaip sportininkės, bet ir gražios moterys – tolimoji Naujoji Zelandija atrado Lietuvą!

O, kalbant rimtai, mums pačioms buvo labai įdomu patirti kitokį, aukšto lygio, tinklinį, nes Europos komandų dalyvavo mažai, užtat daug iš JAV, Japonijos, kitų Azijos šalių, Naujosios Zelandijos – tikrai turėjome, ką veikti. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų stiprybė – komandos dvasia. Jei ji yra – laimime, jei pakeliui išbarstome – ne. Šiame čempionate mums pavyko susitelkti ir dirbti maksimaliai. Tarp kitko, labai jautėme kitų žaidynėse dalyvavusių lietuvių palaikymą. Nors varžybos vykdavo skirtingose arenose, daugelis atvažiuodavo už mus pasirgti. Kai įžengi į aikštelę, sau atrodai toks mažas, iš niekam negirdėtos šalies, bet kai išgirsti tribūnose skanduojant „Lie-tu-va!“, kai prie savų sirgalių būrio prisijungia ir kitų žiūrovų, kai pasiunti varžovams pergalingą smūgį, iš arenos išeini labai galingas.“